Aktualijos
Pasišventęs senslėniams – prof. habil. dr. VYTAUTAS DVARECKAS
Šiandien žymiam Lietuvos geografui, geomorfologui, habilituotam fizinių mokslų daktarui, Lietuvos upių slėnių raidos tyrinėtojui, profesoriui Vytautui Dvareckui sueitų 90 metų.
1928 m. rugsėjo 20 d. jis gimė Dainavoje, Varėnos rajone Puvočiuose. Mokėsi Marcinkonių, Merkinės mokyklose. Mokydamasis aštuntoje klasėje, įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą laisvuoju klausytoju, baigė tris semestrus, tačiau teisininku netapo. Pokario sumaištyje, buvo apkaltintas antitarybine veikla ir įkalintas Lukiškių kalėjime, išteisintas. Baigęs Vilniaus suaugusių gimnaziją, mokytojavo Varėnos rajono Pavarėnės, Barčių mokyklose.
1948 m. jis pradėjo studijuoti geografiją Vilniaus universitete. Baigęs studijas nuo 1953 m. dirbo Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyboje Hidrologinių prognozių skyriaus viršininku, o 1957 m. įstojęs į aspirantūrą grįžo į universitetą.
1963 m. apgynė kandidatinę (daktaro) disertaciją „Neries ir jos pagrindinių intakų slėnio geomorfologinė raida“ ir visą likusį gyvenimą pašventė slėniams. Jis parašė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių geomorfologijos, paleogeografijos tematika, analizavo pleistoceno vėlyvojo ledynmečio ir holoceno upių slėnius, jų raidą, tyrė fliuvioglacialinio, fliuvialinio reljefo raguvų, griovų, rinų morfogenezę, archeologiją ir dendrologiją.
1989 m. Maskvos universitete apgynė daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją „Skandinavijos apledėjimo kraštinių darinių zonos upių slėnių struktūra ir raida“.
Visą aktyvų profesinį gyvenimą (beveik 5 dešimtmečius nuo 1957 m.!) V. Dvareckas skyrė pedagoginiam darbui, perteikdamas studentams paleogeografijos, bendrosios gamtinės geografijos, žemynų gamtinės geografijos, gamtos ir civilizacijos, Lietuvos rekreacijos ir turizmo geografijos žinias, vedė mokomąsias praktikas, vadovavo studentų ir doktorantų moksliniams darbams.
1991 m. jis tapo Vilniaus universiteto Fizinės geografijos ir kartografijos katedros, nuo 1995 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios geografijos, nuo 2000 m. – Regioninės geografijos katedros profesoriumi. 1998-2000 dėstė Vilniaus Gedimino technikos, 1999–2000 m. – Kauno technologijos universitetuose.
1990–1995 m. vadovavo Vilniaus universiteto Bendrosios geografijos ir kartografijos katedrai.
Profesorius buvo aktyvus mokslinių renginių, tarptautinių konferencijų Lietuvoje, Švedijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Olandijoje, ir net Afrikoje dalyvis, ilgametis tarptautinės mokslo koordinacinės tarybos prie Maskvos Lomonosovo universiteto Erozinių ir vaginių problemų komiteto narys. Nuo 1996 m. Lietuvos geomorfologų draugijos pirmininkas, Didžiosios Britanijos-Lietuvos draugijos valdybos narys, Lietuvos tarybinės enciklopedijos skyrių autorius, konsultantas, redaktorius, UNESCO bei kitų tarptautinių ir dvišalių geografinių programų Lietuvoje tyrėjas ir vadovas, mokslinių tarybų narys, mokslo žurnalų „Geografija“, „Dendrologia Lithuaniae“ redakolegijų,narys.
V. Dvareckas buvo ”Lietuvos TSR atlaso“ (1981) mokslinis redaktorius; 1983 m. už šį darbą jam kartu su kitais autoriais buvo skirta Lietuvos valstybinė premija.
Už reikšmingą visuomeninę veiklą jį nesyk apdovanojo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Lietuvos Pedagogų, Geografų draugijos. 1996–1998 m. tai įvertinta ir tarptautiniu lygiu – jis įrašytas į Tarptautinių žymių vadovų sąrašą, apdovanotas JAV ir Kembridžo biografijų institutų diplomais, sidabro medaliu, aukso žvaigžde, šių institutų rinktas Metų žmogumi.
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas profesoriaus Vytauto Dvarecko archyvas (F278). Mirė 2005 m. liepos10 d., palaidotas Kairėnų kapinėse.
Sociologijos krypties Disertacijos gynimas
Kviečiame į Rūtos Ubarevičienėsdisertacijos"Baltijos šalių gyvenviečių sistemų teritorinės organizacijos kaitos sociodemografinė analizė" gynimą, kuris vyks 2018 m. rugsėjo 7 d., 14 val. Lietuvos socialinių tyrimų centre (A. Goštauto g. 9, 304 kab., Vilnius). Mokslinis vadovas: vyriaus. m. d., dr. Donatas Burneika.
Mokslo daktaro disertacija rengta 2013–2018 metais Lietuvos socialinių tyrimų centre pagal doktorantūros teisę, suteiktą Kauno technologijos universitetui, Lietuvos socialinių tyrimo centrui ir Vytauto Didžiojo universitetui (2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V–1019).
Anotacija: Stipriai sumažėjęs gyventojų skaičius bei regioninių skirtumų augimas kelia didelius iššūkius tolimesnei Baltijos šalių raidai. Šiose valstybėse yra būtina kelti klausimą, kaip kuo racionaliau ir efektyviau išnaudoti ribotą demografinį, socialinį ir ekonominį miestų bei regionų potencialą kartu užtikrinant, kad visiems gyventojams būtų suteiktas pakankamas gyvenimo lygis ir galimybės. Disertacijoje analizuojamos ir lyginamos trijų Baltijos valstybių socioerdvinio vystymosi tendencijos nepriklausomybės laikotarpiu. Atlikta statistinių duomenų analizė leido nustatyti svarbiausias regionines charakteristikas lemiančias Baltijos šalių gyvenviečių sistemų kaitą. Disertacijoje atskleidžiama, kad vidaus migracija yra pagrindinis gyvenviečių sistemos kaitą lemiantis veiksnys. Ji taip pat turi didelę įtaką sociodemografinės struktūros kaitai. Nustatyta, kad vidaus migracija, pasižyminti dideliu selektyvumu, šiuo metu labiausiai prisideda prie regioninių skirtumų augimo ir rezidencinės diferenciacijos Baltijos šalyse. Tikimasi, kad šio tiriamojo darbo rezultatai galėtų prisidėti prie regioninės ir socialinės politikos Lietuvoje ir Baltijos šalyse formavimo.
Šiaurės ir Baltijos šalių universitetų geografijos studentai ir dėstytojai tiria kaimo vystymosi perspektyvas žaliosios ir sidabrinės ekonomikos sąlygomis
2018 m. balandžio 22 – gegužės 5 d. VU CHGF Geomokslų institute vyksta intensyvūs dvisavaitiniai tarptautiniai kursai NORDPLUS Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų mokyklų studentams. Taip kuriamos galimybės susitikti, bendrauti, keistis žiniomis ir megzti ryšius tarp universitetų, aptarti nagrinėjamas problemas su verslo, valstybės, savivaldybių, NVO atstovų ekspertais ir praktikais visame regione. Tęstinis Lietuvos (VU, KU) Latvijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos (Bergen), Estijos (Tartu) universitetų projektas šiemet nagrinėja Lietuvos situaciją: studentai susipažins su mūsų šalies situacija, mažose grupėse vykdys empirinius kaimų ir mažų gyvenviečių tyrimus Rytų Lietuvoje.
Manoma, kad ateitis priklauso žaliajai ir sidabrinei ekomomikoms – vystysis atsinaujinančios energetikos ir vietos identitetą kaip išteklių naudojančios sritys, atsiras radikalios verslo ir vietos valdymo inovacijos, didėjantis vietos bendruomenių aktyvumas ves prie naujų verslo modelių susikūrimo. Ar teritorijos, iš kurių šiandien gyventojai bėga taps vėl patraukliomis gyventi ir dirbti?
Mokslinė kursų pradžia – Suomijos, Islandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos vedančiųjų profesorių teorinės ir metodologinės paskaitos kaimo vystymosi, inovacijų, urbanistinių transformacijų temomis VU CHGF Geomokslų institute ir “Corner” viešbučio konferencijų salėje ir pokalbiai su Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių administracijų darbuotojais. Vėliau programos dalyviai leidosi į pažintinę kelionę po Lietuvą. Svečiai lankėsi privačiuose senelių namuose Smalininkuose, Tauragės vystymo agentūroje, Mingės kaimo ekologiniame ūkyje Nemuno deltos regioniniame parke. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centre susipažino su parko direkcijos vykdomais projektais, krantų tvirtinimo ir baltųjų kopų buveinių tvarkymo aktualijomis. Balandžio 27 d. jie klausėsi lietuvių ir norvegų geografų paskaitų Klaipėdos universitete, pabuvojo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. susitikę su Telšių savivaldybės administracijos direktoriumi S. Urbonu sužinojo, kad Telšiai, kaip ir Tauragė, siekia tapti žaliuoju miestu, lankėsi Varnių regioninio parko lankytojų centre, apžiūrėjo miestelį ir Debesnų botaninį taką.
Nuo šio pirmadienio prasidėjo intensyvūs studentų ir dėstytojų susitikimai su turtingų gamtiniais rekreaciniais ištekliais bet nepalankiose žemdirbystei žemėse esančių Rokiškio, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Varėnos ir Lazdijų rajonų vietos savivaldos ir bendruomenių, verslo ir NVO atstovais. Dirbdami 6-iose tarptautinėse grupėse studentai ieško galimybių, kaip atsinaujinančios energijos gamyba, vietos organiško maisto turgeliai, sveikatos ir senjorų priežiūros ir kitos vietinės veiklos gali pakeisti vietovių veidą ir kurti maža CO2 emisija pasižyminčią infrastruktūrą ir didinti gerovę.
Kursų dalyviai studentai jau atvyko gerai susipažinę su savo šalies kaimo vystymosi ir regioninės politikos ypatumais. Vadovaujami NORD+ projekto kuratorių prof. D. Burneikos, Ilkka Pyy, Garri Raagmaa,, jie apibendrins lauko darbų metu gautą informaciją, parengs ir penktadienį, gegužės 4 d. VU CHGF GI pristatys savo tyrimų rezultatus.
Šiuos kursus, vadovaujant Rytų Suomijos universitetui organizuoja 6 universitetų tinklas GEONORD (Bergen (UB), Iceland (UI), Tartu (UT), Latvia (UL), Vilnius (UV) and Eastern Finland (UEF).
Pernai mūsų studentai dalyvavo šios programos veiklose Latvijoje. Šiemet pagrindinis tarptautinių kursų organizatorius yra VU CHGF Geomokslų institutas, jį koordinuoja Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius Donatas Burneika. Daugiau info: https://wiki.uef.fi/display/Geonord2/Geonord
MOKSLINIS VIZITAS
Nuotraukoje: doc. Regina Prapiestienė, prof. Pascal’is Chevalier, prof. Jurgita Mačiulytė Prancūzijoje.
VU Geomokslų instituto geografės doc. Regina Prapiestienė ir prof. Jurgita Mačiulytė, dalyvaujančios mokslinėje programoje „Europos kaimas: Lietuvos ir Prancūzijos kaimo raidos skirtumų analizė“, finansuojamoje Lietuvos ir Prancūzijos dvišalio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje integruotos veiklos programos „Žiliberas“, lankėsi Montpellier III Paul Valéry universitete, kur kartu su prancūzų kolegomis atliko mokslinius tyrimus bei domėjosi Pietų Prancūzijos kaimo raida. Šiais metais mokslinius tyrimus Lietuvoje vykdė ir Prancūzijos mokslininkai prof. Pascal’is Chevalier ir prof. Marc’as Dedeire’as. Mokslininkai lankėsi Ignalinos, Molėtų bei Joniškio kaimo vietovėse.
Lenkijos geografų draugijai – 100 metų!
iš kairės: Genovaitė Kynė, Sakalas Gorodeckis, Giedrė Godienė, Dovilė Krupickaitė
2018 m. balandžio 13 d. Lietuvos geografų draugija pasveikino Lenkijos geografų draugiją su veiklos 100-mečiu. 2018 m. sausio 27 d. suėjo 100 metų nuo Lenkijos geografų draugijos įkūrimo: geografų bendruomenė Lenkijoje susibūrė išsyk paskelbus šalies nepriklausomybę.
Varšuvos universiteto Geografijos ir regionų studijų fakultetas, Lenkijos geografijos draugija, Lenkijos mokslų akademijos Geografinių mokslų komitetas, Geografinių institutų ir fakultetų direktorių taryba ir dekanai Varšuvos universiteto Geografijos ir regionų studijų fakultete surengė Lenkijos geografijos kongresą Lenkijos geografijos draugijos 100-ojo ir Varšuvos universiteto 100-ojo jubiliejaus proga. Šio renginio metu vykusioje oficialioje ceremonijoje Lenkijos kolegas visų Lietuvos geografų vardu lenkų ir anglų kalbomis pasveikino, dovanas prezidentui prof. habil. dr. Antoni Jackowski teikė LGD prezidentė Genovaitė Kynė, Sakalas Gorodeckis, Dovilė Krupickaitė, ir Giedrė Godienė.
Draugijos jubiliejus buvo švenčiamas visus 2018 metus – išleistos knygos, surengtos parodos, nacionalinis kongresas, vyko seminarai, vieši renginiai, tarpvalstybinių geografinio bendradarbiavimo sutarčių pasirašymas, nacionalinių geografinių apdovanojimų ceremonijos ir kt..
Tarp kitų 100-mečiui pašvęstų darbų – specialus kreipimasis „Lenkijos geografų žinia visiems pasaulio geografams“. Jame pabrėžiama, kad geografai įnešė itin svarų indėlį nustatant šiuolaikinės Lenkijos valstybės sienas, ugdant jos pilietinę visuomenę, keliant jos ūkį ir palaikant patriotinę dvasią. II Pasaulinio karo metu nemaža Lenkijos geografų žuvo dėl nacių ir sovietų okupacijų bei represijų. Pokaryje geografai prisidėjo prie visų svarbiausių valstybės reikalų (reorganizavo administracinę struktūrą, padėjo įveikti socialinius, ekonominius iššūkius, kūrė aplinkosaugos ir kraštovaizdžio apsaugos sistemas ir kt.). Šiandien jie įtraukti į visų nacionalinių, regioninių ir vietinių valdymo struktūrų formavimą, visų lygmenų planavimo procesus; jų tyrimai apima visas žemės sferas ir padeda valdyti įvairiausio pobūdžio krizes.
Lenkijos geografai savo tyrimais, atradimais, administracine veikla daug prisidėjo prie geografijos vystymosi pasaulio mastu, tvirti jų tarptautiniai ryšiai, grindžiami moksliniais ir asmeniniais saitais, bendrais mokslinių tyrimų projektais, ekskursijomis. Lenkijos draugija nuo 1924 m. yra Tarptautinės geografinės sąjungos (IGU) narė, aktyviai dalyvaujanti (įskaitant pirmininkavimą) šios organizacijos veiklose. Draugija yra Europos geografinių draugijų asociacijos narė nuo pat įkūrimo 1997.
Lenkijos geografijos draugija didžiuojasi išsaugota bendruomenės vienybe ir vertybėmis – savo tyrimais siekti Tiesos, tarnauti žmonėms. Jie ragina visus geografus puoselėti tyrimų ir žodžio laisvę! Linkėdami disciplinai klestėjimo, Lenkijos kolegos įsipareigoja ir toliau stiprinti geografijos vaidmenį visuomenėje.
Lenkijos geografų draugija turi 21 padalinį, 10 teminių sekcijų, ji šiandien jungia daugiau nei 1200 narių.
Lenkijos geografų draugijos prezidentas, prof. habil. dr. Antoni Jackowski, yra žymus turizmo, istorinės Lenkijos geografijos mokslinės mokyklos kūrėjas, dirbęs Krokuvos Jogailos universitete ir gavęs beveik visus įmanomus mokslo laipsnius ir garbės apdovanojimus, išsiskiriantis ypatinga asmenine ir akademine kultūra.
Jis vadovavo Geografijos ir erdvinio planavimo institutui, kur įkūrė Religijos geografijos katedrą; buvo Jogailos universiteto Biologijos ir Žemės mokslų fakulteto profesorius, dekanas; parašė daugiau nei 300 mokslo darbų, iš kurių beveik 30 knygų.