MOKSLAS
Geografijos ir kraštotvarkos katedros darbuotojų mokslinė veikla dėl integracinės geografijos mokslo prigimties yra plati ir įvairi. Katedroje buvo padėti šalies geomorfologinio pažinimo pagrindai, gimė morfologinė Lietuvos kraštovaizdžio geografijos mokykla, parengta ir įgyvendinta saugomų teritorijų sistemos formavimo programa, sukurta gamtinio karkaso koncepcija, suformuotos metodologinės krašto tvarkymo ir teritorijų planavimo nuostatos. Be šių fundamentalių pasiekimų paminėtinos ir kitos katedroje plėtojamų mokslinių darbų kryptys: reljefo morfometriniai tyrimai, kraštovaizdžio komponentų sąveikos ir dirvožemių transformacijos analizė, želdinių sistemos miestuose ekologinė analizė, kaimo ir kaimiškojo kraštovaizdžio raidos tyrimai, kultūrinio kraštovaizdžio poliarizacijos tyrimai, šalies administracinio ir politinio skirstymo pagrindimas, rekreacijos teritorinis organizavimas, urbanistinė geografija, kartografijos komunikacinės kokybės vertinimas.
Nepriklausomybės laikotarpiu katedroje buvo parengtos ir apgintos 2 habilituoto daktaro (P. Kavaliauskas, A. Česnulevičius) bei 20 daktaro disertacijų. Šiuo laikotarpiu katedros darbuotojai paskelbė per 250 mokslinių publikacijų, perkaitė per 150 pranešimų įvairaus rango mokslinėse konferencijose, parengė 6 monografijas bei 18 metodinių priemonių. Katedros organizuojamose geografijos krypties doktorantūros studijose mokosi ir rengia mokslinius darbus 13 doktorantų.
Išskirtinis katedros veiklos bruožas yra jos darbuotojų aktyvus dalyvavimas rengiant šalies planavimo darbus ir teisės aktus. Tai Lietuvos kompleksinė gamtosaugos schema, Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, LR Biologinės įvairovės išsaugojimo strategija ir veiksmų planas, nacionalinių bei regioninių parkų planavimo schemos, Klaipėdos ir Vilniaus miestų plėtros strateginiai planai, LR teritorijos bendrasis (generalinis) planas, apskričių ir savivaldybių bendrieji planai, LR saugomų teritorijų įstatymas, LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, LR miškų įstatymas, LR teritorijų planavimo įstatymas, LR geodezijos ir kartografijos įstatymas ir kt. Prof. P. Kavaliauskas 1995 m. apdovanotas V. V. Adamkaus premija už pasiekimus aplinkosaugoje ir 2004 m. Lietuvos mokslo premija už taikomąją mokslinę veiklą, doc. J. Mačiulytei Prancūzijos geografų draugija skyrė Conrado Malto-Bruno premiją už agrarinių teritorijų kaitos tyrimus, net 5 katedros darbuotojai bei auklėtiniai buvo apdovanoti nepriklausomos Lietuvos valstybės ordinais.
Geografijos ir kraštotvarkos katedra stengiasi kryptingai gerinti savo materialinę bazę bei plėsti tarptautinius ryšius. Bendradarbiaujama su Lenkijos (Varšuva, Krokuva, Torunė, Olštinas), Prancūzijos (Paryžius, Monpelje), Olandijos (Vageningenas), Vokietijos (Miunchenas, Bambergas), D. Britanijos (Londonas), Estijos (Tartu), Ukrainos (Kijevas), Ispanijos (Valensija), universitetų geografinėmis katedromis, Japonijos Ekosistemų apsaugos draugija bei Pasauliniu Asahi fondu, Pasaulio Išsaugojimo Sąjunga (IUCN), Europos kraštovaizdžio konvencijos komitetu, dalyvauta įvairiuose tarptautinės PHARE programos projektuose.