Aktualijos
Suinteresuotųjų šalių prioritetų analizė, vertinant miesto ekosistemų paslaugų poreikį (Vilniaus miesto pavyzdžiu)
Geomokslų institute, Geografijos ir kraštotvarkos katedroje vykdomas I. Misiūnės podoktorantūros stažuotės mokslinis tyrimas „Suinteresuotųjų šalių prioritetų analizė, vertinant miesto ekosistemų paslaugų poreikį (Vilniaus miesto pavyzdžiu)“. Pagrindinis šio projekto tikslas yra įvertinti miesto ekosistemų paslaugų (EP) poreikį, remiantis suinteresuotųjų šalių prioritetų analize. Geomokslų institute, Geografijos ir kraštotvarkos katedroje vykdomas I. Misiūnės podoktorantūros stažuotės mokslinis tyrimas „Suinteresuotųjų šalių prioritetų analizė, vertinant miesto ekosistemų paslaugų poreikį (Vilniaus miesto pavyzdžiu)“. Pagrindinis šio projekto tikslas yra įvertinti miesto ekosistemų paslaugų (EP) poreikį, remiantis suinteresuotųjų šalių prioritetų analize.
Sveikos ekosistemos miestuose gali teikti įvairias naudas, kurios ypač svarbios urbanizuotų teritorijų gyventojams. Mieste esantys žalieji plotai valo orą, reguliuoja mikroklimatą, mažina karščio bangas vasarą ir dėl jų didėjantį mirtingumą, suteikia galimybę aktyviai leisti laiką lauke, tad galiausiai prisideda prie psichikos ir fizinės sveikatos gerinimo. Taigi, miesto EP yra įvairios naudos, kurias mums suteikia miestuose esanti gamta. Įvairios klasifikacijos (pvz., CICES, IPBES) išskiria pagrindines EP grupes, kurios yra: 1) aprūpinimo (arba tiekimo) paslaugos (naudą galima tiesiogiai apčiuopti ir suvartoti, pvz., maistas, kuras, mediena); 2) reguliavimo paslaugos (nauda juntama, kai ekosistemos atlieka įvairias natūralias reguliavimo funkcijas, pvz., mikroklimato reguliavimas, CO2 sugėrimas, augalų kultūrų apdulkinimas); 3) palaikymo paslaugos (ekosistemos procesai ir funkcijos, kuriomis grindžiamos kitos trys paslaugų rūšys, pvz., dirvos formavimas, biologinės ir genetinės įvairovės palaikymas); 4) kultūrinės paslaugos (nematerialūs ekosistemų teikiniai, tenkinantys įvairius kultūrinius, socialinius ir emocinius žmonių poreikius, pvz., rekreacija, estetinis, dvasinis pasitenkinimas, galimybė mokytis).
Ekosistemų teikiamų paslaugų analizė gali būti vykdoma, naudojant skirtingus metodus, priklausomai nuo to, ką konkrečiai siekiama ištirti. Ekosistemų paslaugų teikimo pajėgumų analizės metodai gali skirtis nuo paslaugų poreikio analizės ar faktinio tokių paslaugų naudojimo tyrimų. Literatūros analizė parodė, kad žmonių poreikis įvairioms ekosistemų paslaugoms yra skirtingas ir mokslininkų išskiriama, kad tai yra arba priklausomybės (išgyvenimo) klausimas, arba prioritetų (Wolff ir kt., 2015). Tai tampa išgyvenimo klausimu, kuomet žmogus tiesiogiai priklauso nuo gamtos teikiamų gėrybių tokių, kaip maistas, mediena ir pan. Ekonomiškai stipriose šalyse ir daugumoje miestų, EP poreikis dažniausiai yra prioritetų klausimas. Miestuose pagrindinius žmogaus poreikius galima patenkinti naudojantis rinkos teikiamomis galimybėmis, tad visa kita – tėra mūsų prioritetų klausimas. Taip pat manoma, kad ekosistemų teikiamos naudos gali būti suvokiamos ir nesuvokiamos. Kaip teigia Buchel ir Frantzeskaki (2015), ekosistemos vertės suvokimas yra patiriama (pajaučiama) ir atpažįstama ekosistemos teikiama nauda žmonėms vietiniame kontekste. Pavyzdžiui, miesto parko teikiamą mikroklimato reguliavimo paslaugą žmogus aiškiai pajunta būdamas toje vietoje. Tačiau anglies dioksido surinkimo ir saugojimo paslauga teikiama to paties parko medžių bus niekaip tiesiogiai nejaučiama parko lankytojų. Remdamiesi šia logika mokslininkai teigia, kad kultūrinės paslaugos kyla tik iš žmonių suvokimo (angl. perception) ir be žmogaus suvokimo apie vieną ar kitą naudą kultūrinės paslaugos apskritai neegzistuotų. Jos yra neapčiuopiamos, todėl joms įtakos turi žmonių supratimas ir prioritetai (Buchel and Frantzeskaki, 2015).
Empirinio tyrimo metodologija
Be ekosistemų paslaugų potencialo analizės Vilniaus mieste (publikuota Geografijos metraštyje, Misiūnė ir Veteikis, 2019), atliktos taikant matricų metodą (Burkhard ir kt., 2014), pagrindiniam projekto tikslui pasiekti buvo pasirinktas prioritetų vertinimas (angl. preference assessment). Siekiant nustatyti Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į atrinktas vertinimui EP buvo vertinami socio-demografiniai ir geografiniai duomenis, galintys lemti gyventojų požiūrį. Prioritetų vertinimas yra kiekybinis metodas, skirtas nustatyti, kurios EP yra laikomos pažeidžiamiausiomis arba kurios daro didžiausią indėlį žmonių gerovei (Martin-Lopez ir kt., 2012). Analizuojant EP paklausos ar naudojimo socialinius motyvus, žinias, suvokimą, ir susijusias vertybes, šis metodas taip pat gali būti naudojamas pademonstruoti EP socialinę svarbą (Kelemen ir kt., 2016). Duomenys gali būti renkami laisvai sudarinėjant EP sąrašus, reitinguojant ar įvertinant EP balais. Prioritetų vertinimas gali būti naudingas metodas nustatant svarbias paslaugas iš skirtingų suinteresuotųjų šalių perspektyvų, kurių interesai ar poreikiai skiriasi.
Rezultatai
Tyrime apie Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į gamtos teikiamas naudas dalyvavo virš 450 žmonių, reprezentatyviai pasiskirsčiusių pagal lytį, amžiaus grupę ir gyvenamąją vietą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusei apklaustųjų medžių bei žaliųjų zonų mieste užtenka ir net 63 proc. mano, kad jų pakanka gyvenamojoje aplinkoje – prie respondentų namų. Kalbant apie pavienius medžius, šiek tiek daugiau Vilniaus gyventojų mano, kad jie svarbesni estetiniu požiūriu negu nauda fizinei ar psichikos sveikatai. Reikia priminti, kad žalios juostos palei gatves atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją – sulaiko dulkes ir kitus teršalus.
Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad labiausiai vertinamos miesto EP yra oro kokybės gerinimo ir triukšmo mažinimo reguliavimo paslaugos. Aprūpinimo paslaugų, tokių kaip maistas (galimybė rinkti ar užsiauginti maisto) ir vaistinės žolelės, įvertinimas buvo žemiausias. Tai patvirtina nuostatą, kad aprūpinimo paslaugos yra suprantamos kaip mažiau svarbios miesto aplinkoje, kur žmonės turi daugiau galimybių įvairių produktų įsigyti parduotuvėse ar turguose.
Didžioji dalis gyventojų supranta, kad žaliosios zonos turi reikšmės tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir tik 4 proc. miestiečių teigė, kad tai nėra svarbu. Daug mažiau gyventojų atsakė, kad žaliosios zonos mieste yra svarbios gamtiniu požiūriu dėl ten egzistuojančios rūšių įvairovės. Tyrimai rodo, kad biologinės įvairovės požiūriu miestai gali būti karštieji taškai. Neretai senieji miestai yra įsikūrę derlingose vietovėse, palei upes, tad ten natūraliai yra (arba buvo) didelė biologinė įvairovė. Tarptautinės grupės mokslininkų tyrimas (grupės vadovas švedų mokslininkas T. Elmqvisto) parodė, kad, pavyzdžiui, Briuselyje yra daugiau nei 50 proc. visų Belgijoje randamų gėlių rūšių. Pietų Afrikos respublikoje, Keiptaune – net 50 proc. visų kritiškai nykstančių Pietų Afrikos augalų rūšių. Tad miestai gali būti turtingi biologine įvairove, kurią būtina saugoti. Bet pirmiausia, svarbu, kad gyventojai tai žinotų ir suvoktų.
Viena pagrindinių išskirtų suinteresuotųjų grupių yra miesto žaliųjų plotų lankytojai. Remiantis respondentų aplankytų žaliųjų plotų dažnumu, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant miesto EP vertę. Tie, kurie lankosi žaliosiose miesto zonose dažnai (bent kelis kartus per savaitę), gamtos teikiamas naudas vertina žymiai labiau, palyginti su tais, kurie žaliąsias zonas lanko rečiau. Kita svarbi grupė, kuri daug labiau vertina visas į tyrimą įtrauktas EP, yra žmonės, turintys mėgstamus užsiėmimus, kurie susiję su buvimu lauke. Statistiškai reikšmingi skirtumai taip pat išryškėjo tarp vyrų ir moterų. Rezultatas sutampa su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais ir rodo, kad moterys labiau vertina gamtos teikiamas naudas nei vyrai. Tyrimas taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat labiau vertina EP nei jaunesni asmenys, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Šiuo metu yra rengiamas mokslinis straipsnis apie išskirtas vadinamąsias suinteresuotųjų asmenų grupes. Įvertinant ir atsižvelgiant į skirtingus įvairių grupių poreikius, galima planuoti miesto žaliąsias zonas ir užkirsti kelią įvairių interesų konfliktams.
Kadangi lankymosi dažnumas žaliose zonose parodė statistiškai reikšmingus skirtumus, papildomai buvo įvertinta, kokie veiksniai traukia arba atstumia žaliųjų zonų lankytojus. Tyrimas rodo, kad svarbiausi veiksniai, traukiantys žmones į žaliąsias zonas, yra vienodi dažnai besilankantiems ir retiems lankytojams. Jie yra susiję su tokia veikla kaip vaikščiojimas, buvimas gryname ore, gamtos stebėjimas ir ramus poilsis. Veiksniai, kurie atstumia gyventojus nuo lankymosi žaliose zonose, skiriasi tarp tų grupių, kurie žaliuosius plotus lanko labai dažnai ir retai. Atstumas ir saugumo problema buvo statistiškai reikšminga abiem grupėms. Įdomu pastebėti, kad daugiausiai respondentų, vertinančių saugumą kaip vieną svarbiausių atstūmimo faktorių, yra iš Verkių ir Panerių seniūnijų. Tai gali būti siejama su tuo, kad tose teritorijose yra dideli miesto miškų plotai, kurie paprastai yra vertinami kaip mažiau saugūs nei išpuoselėti miesto parkai, turintys įvairią infrastruktūrą, pvz., apšviestus takus, suolelius, žaidimų zonas, įvairias pardavimų vietas.
Detalesni viso tyrimo rezultatai yra publikuojami parengtuose ar rengiamuose moksliniuose straipsniuose, kartu su rekomendacijomis miesto planuotojams.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0108) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Doc. Dainai Kazimirai Galvydytei - 90!
š.m. rugsėjo mėn. 18 d. trečiadienį 16 valandą VU CHGF Geomokslų institute M. K. Čiurlionio 21/27, 214 auditorijoje kviečiame į susitikimą su Vilniaus universiteto Geografijos studijų programos legenda - Docente Daina Kazimira GALVYDYTE, švenčiančia garbingą 90 metų jubiliejų!
Išklausysime docentės paskaitą ,,Mano gyvenimo kliūčių ruožas"!
Gimė 1929 m. rugpjūčio 8 d. Šiauliuose.Gimė 1929 m. rugpjūčio 8 d. Šiauliuose.1948 m. baigė Joniškio gimnaziją.1953 m. Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultete (VVU GMF) įgijo geografo (dirvožemininko) specialybę.1953-1956 m. mokėsi aspirantūroje prie VVU GMF Fizinės geografijos ir kartografijos katedros.1965 m. apgynė geografijos mokslų kandidato disertaciją (vadovas K. Bieliukas) - „Žemaičių aukštumos dirvožemių danga kaip fizinio geografinio komplekso komponentai“ (nostrifikuota kaip daktaro disertacija 1993 m.).1971 m. suteiktas docento vardas.1956-1999 m. - VU Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros docentė.
Visada jaudina garbingi jubiliejai pasišventusiųjų mokslui - tų, kurie, dalindamiesi savo žiniomis ir patirtimi atvėrė kelią į pasaulio pažinimo džiaugsmą, meilę Tėvynei, įkvėpė tobulėti mus visus - savo mokinius ir kolegas. Tokia yra doc. dr. Daina Galvydytė, tapusi geografų legenda. Per savo darbo metus Docentė šimtus ar net tūkstančius kartų egzaminavo, priėmė įskaitas, demonstravo praktiškai, vadovavo daugybei studentų darbų. Be bendravimo, mokymosi su ja ir iš jos, jos vadovaujamų praktikų savęs neįsivaizduoja arti 50 VU geografų laidų. Tai mūsų kolegė Daina, ilgametė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros pedagogė, Lietuvos dirvožemininkų draugijos narė, Lietuvos geografų draugijos narė, iki šiol dažna mokslinių konferencijų, diskusijų dalyvė.
Doc. dr. D. Galvydytė sukūrė Lietuvos dirvožemių geografijos pagrindus ir įtvirtino kraštovaizdžio tyrimuose sisteminės analizės tyrimo metodą. Už mokslinę ir pedagoginę veiklą 2004 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Svarbiausias Docentės mokslinis darbas skirtas Žemaičių aukštumai: tai daktaro disertacija „Žemaičių aukštumos dirvožemių danga kaip fizinio geografinio komplekso komponentai“, apginta 1965 m.. Sudariusi pirmuosius Žemaičių aukštumos reljefo (M 1: 100 000) ir litologinį (M 1: 400 000) žemėlapius, doc. dr. D. Galvydytė pagrindė dirvožemio svarbą kraštovaizdžio komplekse. Išanalizavusi Žemaičių aukštumos reljefo struktūrą ir suformulavusi šios aukštumos paleogeografinės raidos koncepcij`, ji įvertino teritorijos hidroterminį režimą ir tuo išaiškino dirvožemių išplaunamojo režimo specifiką Žemaičių aukštumoje, nustatė dirvodaros proceso ypatumus, dirvožemio profilio diferenciaciją, dirvodarinių uolienų karbonatingumo ir karbonatų išplovimo gylio ryšį, pagrindė dirvožemių sukultūrinimo priežastis.
1978 m. ji stažavosi Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Geografijos fakulteto Geochemijos katedroje. Buvo 1990 m. parengto Lietuvos atlaso dirvožemių skyriaus redaktorė. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, skaitė pranešimus įvairiose mokslo konferencijose Lietuvoje, Maskvoje, Irkutske, Astrachanėje ir kt.
VVU GMF docentė dėstė daug ir įvairių disciplinų. Tai buvo Lietuvos, pasaulio dalių bei TSRS fizinė geografija, socialistinių kraštų politinė ir ekonominė geografija, biogeografija, fundamentalūs Lietuvos dirvožemių, dirvotyros (pedologijos), dirvotyros su taikomąja landšaftotyra, kraštovaizdžio geografijos kursai, ekografinių lauko tyrimų metodika, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama svarbiam kraštovaizdžio komponentui - dirvožemiui. Doc. D. Galvydytė vadovavo trims dirvožemių geografijos daktaro disertacijoms.
Viena svarbiausių pedagoginio darbo ir studentų prisiminimais apipintų jos veiklos sričių - beveik 40 metų vestos geografijos studentų lauko mokomosios praktikos, kurių geografinis tinklas aprėpė visą Lietuvą. Per 4-6 savaites trunkančią lauko tyrimų praktiką studentai įgauna neįtikėtinos gyvenimo, išgyvenimo ir sugyvenimo gamtoje ir grupėje patirties, sujungia, pritaiko, patikrina visas teorines auditorijose gautas žinias, surinka duomenis kursiniams, diplominiams darbams, metodiškai ir komleksiškai tiria įvairias saugomas teritorijas.
Remiantis praktikų metu surinkta vertinga geografinė informacija ir vadovaujant doc. D. Galvydytei buvo parengti 86 diplominiai darbai apie dirvožemių bei reljefo sąsajos dėsningumus, dirvožemio geochemiją, eroziją, o nuo 1987 m. - ir darbai, susiję su miesto dirvožemių užterštumo bei dirvožemių renatūralizacijos klausimais.
Docentė visą laiką vadovavo katedros studentų mokslinei draugijai (SMD), apie 10 metų – Gamtos mokslų fakulteto SMD veiklai. Ji buvo reikli, bet studentų mylima, o kelerius metus buvo išrinkta ir populiariausia fakulteto dėstytoja.
Doc. dr. D. Galvydytės studentai – dabar jau profesoriai, docentai, lektoriai, asistentai tęsia geografijos specialistų rengimo darbą Vilniaus, Klaipėdos universituose, gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Jos išugdyti geografai dirvožemininkai dirba Valstybinėje Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (toliau – AM), Lietuvos geologijos tarnyboje prie AM, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos Respublikos ambasadose (Italijoje, Graikijoje), Europos Komisijos Aplinkos generaliniame direktorate, Lietuvos Respublikos Seime, kitose valstybės ir savivaldos institucijose; kiti sėkmingai daro karjerą versle, politikoje.
Docentė visada linksma ir sportiška. Ji 16 metų žaidė krepšinį Joniškio gimnazijoje, Gamtos fakulteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus miesto ir net šalies rinktinėse. Be to, ji turėjo sporto “atskyrius” ir dalyvavo fechtavimo (rapyra), slidinėjimo, stalo teniso, buriavimo varžybose.
Virš 30 metų ji augina ir nuolat gausina didelę jurginų kolekciją.
Prof. dr. Jason P. Julian paskaitos VU CHGF GI jau rugsėjo 4-5 d!
VU CHGF GI Geografijos ir kraštotvarkos katedroje 2019 m. rugsėjo 2-11 d. vieši prof. dr. Jason P. Julian - Teksaso valstijos universiteto (JAV) Geografijos departamento profesorius. Tai pats didžiausias geografijos departamentas visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, o prof. Julian yra vienas aktyviausių ir produktyviausių šio departamento mokslininkų.
Kviečiame susitikti su prof. J. P. Julian viešose paskaitose, kurios vyks rugsėjo 4 ir 5 dienomis VU Gemokslų institute Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 21! Paskaitos vyks anglų kalba be vertimo.
Rugsėjo 4 d. 13:00 - 14:30 val. 316 auditorijoje vyks paskaita „Demand for Parks and Protected Places: A Synthesis built on the Foundations of Geography" /Parkų ir saugomų vietovių poreikis: Sintezė Geografijos pagrindu/.
Žmonių sveikata priklauso nuo sveikų ekosistemų, o sveikos ekosistemos priklauso nuo žmonių apsaugos ar tinkamo jų valdymo. Svarbus išteklius tiek žmonių, tiek ekosistemų sveikatai, yra parkai ir saugomos vietos (PPP). Kadangi PPP poreikiui turi įtakos žmogaus vertybės, aplinkos ypatybės ir jų sąveika (kas yra esminės geografijos disciplinos temos), manau, geografijos perspektyva yra itin svarbi. Bus pateikta teorinė sistema ir, naudojantis 6 pagrindinėmis geografinėmis koncepcijomis, pristatyti keletas atvejų tyrimų, atskleidžiančių daugialypį parkų ir saugomų vietovių poreikį ir jo nustatymo eigą.
Rugsėjo 5 d. 13:00 - 14:30 val. 305 auditorijoje vyks paskaita „Social Demand and Cross-Scale Interactions in a Riverine Social-Ecological System" /Ekosistemų paslaugų ir poreikio analizė: San Marcos upės socio-ekonominė sistema. Teksasas, JAV/.
Centrinis Teksasas yra sparčiausiai augantis JAV regionas. Šio megaregiono viduryje yra San Marcos upės baseinas, teikiantis ekosistemų funkcijų rinkinį vienam greičiausiai augančių JAV miestų. Norėdami įvertinti San Marcos upės ir jos baseino teikiamų ekosistemų paslaugų pasiūlą ir paklausą, atlikome 3,193 respondentų apklausą. Mūsų tyrimas atskleidė penkias suinteresuotųjų šalių grupes, kurios buvo diferencijuotos atsižvelgiant į tai, kiek ir kaip jos naudoja San Marcos upės ekosistemą ir kokias ekosistemų paslaugų vertes įžvelgia. Mes taip pat nustatėme mobilumo poveikį socialinei [ekosistemų] paklausai, ir tai, kokias pasekmes tai sukūrė šioje socialinėje-ekologinėje sistemoje. Tyrimas rodo, kad socialinėje-ekologinėje sistemoje individualūs, regioniniai ir globalūs veikėjai sąveikauja apibrėždami ekosistemų paslaugų pasiūlą ir paklausą.
Paskaitų metu profesorius taip pat papasakos apie savo vykdytus tyrimus Naujojoje Zelandijoje ir skirtingose Jungtinių Amerikos valstijų vietose, taip pat atsakys į auditorijos klausimus.
Apie prof. Dr.J. P. Julian
Jis yra geografas - aplinkosaugininkas, žemės sistemų mokslininkas, tiriantis kraštovaizdžio pokyčius ir ekosistemų procesus plačiu mastu, daugiausia dėmesio skirdamas žmogaus ir aplinkos sąveikai, vandens ištekliams ir saugomoms vietoms. Jis yra geografas - aplinkosaugininkas, žemės sistemų mokslininkas, tiriantis kraštovaizdžio pokyčius ir ekosistemų procesus plačiu mastu, daugiausia dėmesio skirdamas žmogaus ir aplinkos sąveikai, vandens ištekliams ir saugomoms vietoms. Pamatinis jo išsilavinimas - geomorfologija, hidrologija ir kraštovaizdžio ekologija. Pradėjęs nuo žemės dangos poveikio vandens baseinų nuotėkiui tyrimų, užtvankų šalinimo poveikio analizės, apšviestumo ir bioprodukcijos upėse modeliavimo, upių krantų erozijos kartografavimo, jis tyrė žemės ūkio poveikį upių ekosistemoms, bio- ir geomorfologies sąsajas upėse ir urbanizacijos raidą JAV centro-pietuose.Paskutiniu metu jis dirbo prie projekto „Politines ribas peržiangiantys žemės tvarkymo poveikiai vandens kokybei Naujojoje Zelandijoje“. Šiuo metu vykdo tokius projektus kaip: „Klimato kaitos, žemės naudojimo pokyčių ir upių vandens kokybės sąveika“; ir „Socialinis ekosistemų paslaugų poreikis sparčiausiai augančiame mieste: San Marcos, Teksasas“. Jis taip pat yra „Fulbright“ vyresnysis mokslininkas (Naujoji Zelandija). Dabar profesorius daugiausia dėmesio skiria saugomų teritorijų (vietų) pasiūlos, paklausos ir erdvinės sąsajos (jungiamumo) tyrimams. Dr. Julianas Teksaso valstijos universitete dėsto vandens išteklių ir aplinkos sistemų kursus. Laisvalaikiu Jasonas su šeima mėgaujasi veikla lauke, įskaitant žygius pėsčiomis, baidarėmis ir dviračiais. Jis taip pat yra aistringas keliautojas, stebintis, kaip žmonės keičia kraštovaizdį, bet taip pat labai besidžiaugiantis gamtiniais pasaulio stebuklais.
Daugiau info apie prof. J. P. Julian: http://jasonjulian.wp.txstate.edu/
Daugiau info apie renginius: dr. Ieva Misiūnė.
Naujas PAV vadovas
Balandžio 17 d. 10 val. didžiojoje Aplinkos ministerijos salėje bus pristatomas naujas leidinys „Poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesų aiškinamasis vadovas“. Nors registracija baigėsi, bet gera žinia tai, kad bus galima rasti jį AM tinklalapyje!
Daugiau skaitykite čia.