Geomokslų žinios Jaunųjų geografų mokyklos vaikams – iš pirmų lūpų
Realus patyrimas ir profesionalus situacijos aiškinimas ten, kur viskas ir vyksta – tikriausiai ne vieno žingeidaus vaiko svajonė. Ji pildosi neformalios Jaunųjų geografų mokyklos sesijose. Tris kartus per metus ir taip – tris metus geografija besidomintys 8 – 11 klasių moksleiviai tyrinėja įvairius Lietuvos regionus – jų savastį, vertybes, specifines gamtines ir socialines problemas. Ekskursijose, specializuotose paskaitose vaikai stipriai plečia akiratį, užauga besimokydami ne tik iš savo šaunių geografijos mokytojų, tačiau ir atskirų sričių mokslininkų ir praktikų. Kasmet keletas JGM alumnų renkasi studijuoti geomokslus VU.
Geomokslininkai ir JGM
Geografo doc. Rimanto Krupicko įkurta Jaunųjų geografų mokykla (JGM) gyvuoja nuo 1986 metų, ją globoja Lietuvos geografų draugija, bendradarbiaujant su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus šią mokyklą baigė per 3000 vaikų. Tarp kitų stiprių šios mokyklos tradicijų – savanoriška pagalba ir savo patirties perdavimas. Prie mokyklos vadovų grupės jau kelintą kartą prisijungia ir užsiėmimus veda, situacijas komentuoja net du JGM alumni, VU CHGF darbuotojai – Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros dėstytojas geologas dr. Audriaus Čečys ir Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslo darbuotoja geografė dr. Giedrė Godienė.
Geografiniai takai
2018 m. pavasario sesijoje Klaipėdoje ir Pajūrio regioniniame parke 20 žingeidžių 6-11 klasių moksleivių iš Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Raseinių, Joniškio ir net Ženevos Šveicarijoje nagrinėjo – kas tas jūros krantas? Koks jis? Ką teikia žmonėms, augalams, gyvūnams? Kaip susidarė, kaip kinta?
Per tris dienas vaikai daug sužinojo apie Klaipėdos miesto ir uosto bei Karklės žvejų gyvenvietės istoriją ir dabartį, pamatė, kaip vyksta darbas Vakarų Baltijos laivų statykloje ir išbandė – ko mokoma Jūreivystės mokykloje.
JGM neatsiejama nuo mokymosi ir atradimų gryname ore, kur „patikrinamos“ paskaitose išklausytos žinios. Šiemet tradicinis „Laurencijos“ šokis sušoktas priešais didžiausią Lietuvos Baltijos pajūrio skardį Olando kepurės kraštovaizdžio draustinyje. Smėlis, vanduo, akmenukai batuose ir delnuose kaupėsi žingsniais matuojant vandens ir sausumos liniją nuo Karklės gyvenvietės iki pat Melnragės. Gyvojo pasaulio paslaptys skleidėsi Pajūrio regioninio parko ekologui Erlandui Paplauskiui vedant minkštais Litorinos bei Olandų kepurės miško takais iki Kukuliškių piliakalnio... Kartu su „Minijos naftos“ geologais ir inžinieriais apeitas Klaipėdos rajono Gargždų apylinkėse esantis Šiūparių naftos gavybos sklypas.
Ką kalba geologinė istorija
Geologinė pajūrio istorija ne ką mažiau intriguojanti, nei žmogiškoji. Su VU CHGF Geomokslų instituto geologu dr. Audriumi Čečiu panagrinėjus geologinius žemėlapius ir Baltijos sineklizės pjūvius, kitaip žvelgi į tai, kas po kojom ir dar giliau…
Dr. A. Čečio paskaita
Koks tas abrazinis krantas? Atskaita – St. Peterburgo Kronštato “0”; siauriausias Lietuvoje, vos 10-15 m pločio smėlio su akmenimis pliažas, po vandeniu – moreninis jūros riedulynas. Krantą skalaujanti Baltijos, o gal – Mijos ar Makonos (pagal dabar čia vyraujančių moliuskų rūšių pavadinimus) jūra. “Geologinis laiptas” aukštyn – tai pavasarį atitirpstant ypač smarkiai slystantis, riedantis, medžius nuo viršaus skinantis Olando kepurės moreninis gūbrys su ant viršaus užpustyta smėlio kepure, aukščiausioje vietoje siekiantis apie 23-24 metrus. Pakopos viršus – smėlėtas, rūšių atžvilgiu skurdus pušynas – Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio vadinama “dykuma”. Ir vėl status “laiptas” aukštyn – šaltiniuotų raguvų išvagotas 8-21 m. aukščio senovinis Litorinos jūros kranto šlaitas, bangų suformuotas prieš 5-7 tūkstančius metų.
“Olando kepurė” ir Litorinos jūros terasos šlaitas
O kaip būtų, jei laiptais leistumėmės gilyn? Gal pamatytume kambro laikotarpiu prieš 500 mln metų buvusius uolinius kalnus, stūksančius netoli Gargždų Šiūpariuose? Juos dengiančiose sekliose jūrose gyvenusių riebių organizmų suformuotose dumblingose silūro ir ordoviko nuogulose – juodasis auksas – nafta, čia išgaunama jau nuo 1968 m… Geologas Ignas Vaičeliūnas net leidžia tą alyvą pačiupinėti… “Minijos naftos” angare – lyg saldainiai guli dailūs kerno ritinėliai, daugybė įvairių vamzdžių, gręžimo antgalių, laikiklių… Čia ir juodieji skalūniniai aleuritai, kurių smulkiose porose gali būti užrakintos dujos, ir smiltainiai, išsaugoję net specifinį buvusios naftos kvapą. Naftos verslovės sklype ritmingai judančios naftos pumpavimo gervės hipnotizuoja, nors čia pat supranti, kad saugiai išteklių gavybai reikia gerai techniškai pasirengti…
UAB “MInijos nafta” angare
Šiūpariai II naftos verslovėje
Žmogaus ir gamtos sąveika
Dėl klimato kaitos sukelto pasaulinio vandenyno lygio kilimo, nuolatinio Vakarų Lietuvos žemės paviršiaus dubimo, pasak prof. I. Dailydienės, XX a. vandens lygis pietryčių Baltijos pakrantėje pakilo apie 14 cm ir tebekyla vidutiniškai apie 3 mm per metus. Dažnėjantys hidrometeorologiniai ekstremumai lemia intensyvėjančią krantų ardą.
Eidamas krantu ir didelis, ir mažas geografas pastebi šių dabartinių globalių ir lokalių procesų ženklus, apgalvoja žmogaus pasirinkimus: technines krantų sistemas – uostus, molus, pirsus, bunas, slimus, smėliu maitinamus paplūdimius; įveistus pušų miškus, užgaidai pasodintus bukus, skroblus, platanalapius klevus, kėnius; tinkluose žūstančius ruonius ir retus vandens paukščius…
Kiekviena karta turi įveikti savo laikmenčio iššūkius! JGM siūlo nerti į platesnius žinių vandenis, tiki atradimų galia, ugdo aktyviai mąstančius ir veikiančius, tiesia kelią į geomokslų studijas.
Matyti problemą...
ir ją įveikti!
2018 04 10
Dr. Giedrė Godienė