Apie mus
Geografija yra viena seniausių universitetinių disciplinų, kurios dėstymo pradžia Vilniaus universitete siekia XVIII a. ir siejama su K. Virvičiaus, T. Žebrausko, M. Počobuto, vėliau ir su J. Sniadeckio bei J. Lelevelio vardais. Geografijos ir kraštotvarkos katedros pirmtakė – Fizinės geografijos katedra – Vilniaus universitete, lenkų okupacijos metais vadintame S. Batoro vardu, buvo įsteigta 1920 m. (de jure) ir 1925 m. (de facto), jos vedėju buvo žymus to meto Vilnijos geografas M. Limanovskis.
Dabartinės Geografijos ir kraštotvarkos katedros formavimasis prasidėjo atsikuriant Vilniaus universitetui po II-jo pasaulinio karo, tačiau iki pat 1992 m. vyko dviem autonomiškomis kryptimis. Pagrindinę kryptį pradėjo 1944 m. Gamtos fakultete įkurtos dvi nedidelės Fizinės geografijos (ved. K. Bieliukas) ir Kartografijos (ved. Vaclovas Chomskis) katedros, kurios 1952 m. buvo sujungtos į vieną Fizinės geografijos ir kartografijos katedrą (ved. Vaclovas Chomskis, nuo 1968 m. Alfonsas Basalykas, nuo 1986 m. Česlovas Kudaba, nuo 1990 m. V. Dvareckas). Kita kryptis buvo plėtojama Ekonomikos fakultete, kuriame 1944-1947 m. veikė Ekonominės geografijos katedra (ved. A. Kvedaras), vėliau integruota į Liaudies ūkio ekonomikos katedrą (ved. J. Bučas), 1968 m. vėl atsiskyrusi kaip savarankiška Ekonominės istorijos ir geografijos katedra (ved. L. Jasinskas, nuo 1976 m. J. Kunčina) ir 1990 m. pakeitusi pavadinimą į Ekonominės ir politinės geografijos katedrą (ved. S. Vaitekūnas). 1992 m. šios katedros darbuotojams įsiliejus į Fizinės geografijos ir kartografijos katedrą, pastaroji keičia pavadinimą į Bendrosios geografijos ir kartografijos katedrą (ved. V. Dvareckas), o 1995 m. susikūrus savarankiškam Kartografijos centrui persitvarko į Bendrosios geografijos katedrą (ved. Algimantas Česnulevičius, nuo 2000 m. Paulius Kavaliauskas), kuri 2006 m. dar kartą keičia pavadinimą ir tampa dabartine Geografijos ir kraštotvarkos katedra (ved. Paulius Kavaliauskas, nuo 2011 m. Darijus Veteikis).
VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros moksliniai interesai apima gamtinių, politinių, socialinių ir ekonominių procesų stebėseną, erdvinę analizę, erdvinių darinių išskyrimo, kiekybinio ir kokybinio vertinimo ir kartografinio vizualizavimo sritis, kraštovaizdžio ir visuomenės pokyčių prognozės, valstybės įvairių sričių regioninės politikos formavimo, šalies ir atskirų teritorijų žemės tvarkymo ir strateginio planavimo optimizavimo klausimus.
Nuo 2017 metų, tęsdami ankstesnius darbus, Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai dėmesį skiria distanciniams kraštovaizdžio, biotopų ir dirvožemio stebėjimams ir erdvinei analizei, tiria kraštovaizdžio ir žemės naudojimo pokyčius, rašo mokslo darbus miesto ir kaimo geografijos, gyvensenos, medicinos ir sveikatos geografijos temomis, atlieka migracijos, depopuliacijos, rinkimų geografijos tyrimus.
VU geografai nuolat tiria ir geriausiai pažįsta Lietuvos kraštovaizdžio charakterį, gamtinių ir žmogaus nulemtų procesų eigą, žino šalies teritorijos kaitos tendencijas, numato perspektyvas, aktyviai pasisako krašto identiteto, ekologinių ir estetinių vertybių išsaugojimo klausimais. Geografijos ir kraštotvarkos katedroje gimė ir buvo praktiškai įgyvendintos Lietuvos saugomų teritorijų tinklo, gamtinio karkaso formavimo idėjos. Geografai išmano nykstančios Lietuvos (mažėjančio gyventojų skaičiaus) problemas ir svariai prisideda aiškindami kultūrinio kraštovaizdžio raidos peripetijas, siekia senųjų vietovardžių išsaugojimo. Jie yra įvaldę šiuolaikines GIS ir distancinių tyrimų technologijas, naudojasi bepiločių orlaivių pagalba surenkama Žemės paviršiaus informacija.
Pastaraisiais metais Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų atliekamais Lietuvos kraštovaizdžio pokyčių ir stabilumo, politinės, kultūrinės, socialinės ir ekonominės teritorinės struktūros tyrimais remiamasi numatant Lietuvos ateities viziją, rengiant svarbiausius nacionalinius erdvės naudojimo – teritorijų planavimo dokumentus (Nacionalinį Kraštovaizdžio tvarkymo planą, Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, saugomų teritorijų planus ir kt.).
VU geografai svariai pasisako demografinių Lietuvos prognozių, gyventojų migracijos, kaimo vystymosi klausimais, yra nepamainomi nustatant rinkiminių apylinkių ribas ir analizuojant rinkimų rezultatus.
Lietuvos geografijos moksle stiprėja distancinių dirvožemio tyrimų, atsinaujinančios energetikos poveikio kraštovaizdžiui, kraštovaizdžio vizualinio vertinimo, miestų žaliųjų erdvių, ekosisteminių paslaugų tyrimų sritys. Geografijos mokslas leidžia visus procesus analizuoti ir vietiniame, ir regioniniame, ir nacionaliniame lygyje, tyrimų rezultatai yra lyginami su pagrindinėmis jų trajektorijomis Europoje ir pasaulyje. Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su visų kaimyninių šalių, Ukrainos, Europos geografijos mokslo centrais, bendri tyrimai, mokslo projektai sieja juos su Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Kanados ir kitų šalių kolegomis.
VU geografai yra tvirti tyrėjai, planuotojai, vizionieriai, jie konsultuoja ne tik įvairiausias valstybės tarnybas, savivaldybes, bet ir ūkininkus, kaip tvariai naudoti žemę ir miškus, padeda mokytojams tobulinti geografijos pamokas, pataria bendruomenėms.
2020 m. VU Geografijos ir kraštotvarkos katedroje dirba 15 mokslo daktarų, tarp kurių 4 profesoriai, 6 docentai. Komandą papildo 5 asistentai, 2 lektoriai, studijuoja 3 doktorantės.