Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Dr. Simonas Šabanovas tapo ŠMSM Bendrojo ugdymo tarybos nariu

Sveikiname VU CHGF GI dėstytoją geografą dr. Simoną Šabanovą tapus ŠMSM Bendrojo ugdymo tarybos nariu.

2020 m. gegužės 5 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu ketverių metų kadencijai suformuota Bendrojo ugdymo taryba – ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė. Taryba yra kolegiali valstybės švietimo savivaldos institucija, skatinanti visuomenę dalyvauti formuojant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo politiką ir priimant sprendimus. Jos uždavinys – inicijuoti ir pritarti ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams.

Bendrojo ugdymo tarybą sudaro 17 narių. Į naują Bendrojo ugdymo tarybą įeina mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai, moksleivių ir tėvų organizacijų atstovai. Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

 Dr. Simonas Šabanovas – geografijos mokytojas ekspertas, mokomųjų priemonių mokyklai autorius, 2017-ųjų Lietuvos metų mokytojas, Šiaurės licėjaus 5-8 klasių ugdymo vadovas. Jis geografijos bakalauro laipsnį įgijo bendrai VU GMF ir Islandijos universitete (HÁSKÓLI ÍSLANDS), magistro – VU GMF, pedagoginę kvalifikaciją ir filosofijos daktaro laipsnį jam suteikė VU FSF. Šiuo metu VU CHGFGI jis geografams dėsto su Kraštotvarka ir teritorijų planavimu susijusius dalykus.

Daugiau informacijos: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/sudaryta-naujos-sudeties-bendrojo-ugdymo-taryba

Prof. V. Daugirdo atminimui – kultūros geografijos paskaita Veliuonoje

2020-02-26 gausus VU GI Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytojų būrys pabuvojo dešiniajame Nemuno krante įsikūrusiame istoriniame Veliuonos miestelyje Jurbarko rajone, čia aplankė Antano ir Jono Juškų gimnaziją. Veliuona žymi ne tik savo piliakalniais, bet ir tuo, kad jos gimnazijos absolventai nuolat garbingai papildo VU Geomokslų instituto bendruomenę – studijuoja įvairiose pakopose, dėstytojauja. Garsiausias – čia gimęs ir augęs a.a. profesorius Vidmantas Daugirdas – geografas mokslininkas, politinės, gyventojų, kultūros geografijos, administracinio skirstymo raidos tyrėjas, geografijos vadovėlių, enciklopedijos straipsnių autorius, keliautojas, dainingas Lietuvos patriotas, kurio atminimą tądien pagerbė kolegos.

Džiugu, kad šiemet taip pat didelė dalis Veliuonos gimnazistų pasirinko laikyti baigiamąjį geografijos egzaminą. 11-12 klasių moksleiviams Katedros vedėjas prof. Darijus Veteikis pristatė Geomokslų instituto studijų programas, o lektorius E. Lukas Dvilevičius – paskaitą apie vaikystę skirtingose pasaulio vietovėse – kultūros geografijos disciplinos, kurią dėstė ir prof. V. Daugirdas, įdomybes.

Geomokslų institutas pirmasis Vilniaus universitete priima jaunimo savanorius

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas nuo šiol yra Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akredituota savanorius priimanti organizacija ir dalyvauja nacionalinėje jaunimo savanoriškos tarnybos programoje.

Jaunimo savanoriška tarnyba – tai intensyvi 6 mėnesių trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų, kurios metu jie 40 valandų per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje priimančioje savanorius organizacijoje. Kartą per mėnesį programos dalyviai susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi, atlieka paskirtas užduotis.

„Ši programa yra naudinga tuo, kad dalyvaujantys lengviau atras sau patinkančią veiklos kryptį, geriau pažins savo gebėjimus ir stiprins įgūdžius. Labai svarbu paminėti, kad savanoriams, kurie nenutrauks tarnybos 6 mėnesius, bus suteikta 0,25 stojamojo balo stojant į pirmosios pakopos studijas“, – sako būsimų savanorių kuratorius Erikas Lukas Dvilevičius.

E. L. Dvilevičius teigia, kad tai puiki galimybė tiek savo žinias pasitikrinti norintiems savanoriams, tiek instituto darbuotojams, kurie būsimus specialistus galės supažindinti su tam tikromis darbo peripetijomis. Šia programa Vilniaus universitetas, kaip socialiai atsakinga aukštoji mokykla, prisideda prie šalies lyderių ugdymo kurdamas tvirtą vertybinį pagrindą ir derindamas formalųjį ugdymą su neformaliuoju.

Savanoriai, kurie ugdys bendrąsias kompetencijas ilgiau nei 3 mėnesius, turės galimybę gauti Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pasirašytą pažymėjimą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius.

Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pripažinta reikšminga Lietuvos nematerealaus paveldo dalimi

Baigiantis 2019-iesiems, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Vietovardžių metams į Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukta Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija. Šis simbolinis žingsnis deklaruoja – vietovardžių reikšmė mūsų tautai ir šaliai pripažinta nacionaliniu mastu.

Tai didelis VU Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Filomenos Kavoliutės nuopelnas ir bendrų Lietuvos geografų draugijos (LGD) pastangų vaisiai. 2018-2019 m. doc. dr. F. Kavoliutė ir LGD vietovardžių išsaugojimo klausimu kalbėjo dešimtyse konferencijų, renginių, pasitarimų, atminties ženklų minėjimų. 2019 m. su geografų bendruomenės parama buvo išleista dingusiems vietovardžiams įprasminti skirta F. Kavoliutės sudaryta knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“. 2019 metais drauge su Etninės kultūros globos taryba, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu LGD teikė paraišką įgaliotoms institucijoms įsipareigodama būti šios gyvos ir klestinčios tradicijos, mūsų tautos tapatybės ženklų saugotoja.

Iškilmės, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, vyks Vilniaus rotušėje kovo 13 d. 17 val.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos. Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė dar 9 iš kartos į kartą perduodamos ir išsaugotos tradicijos: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Vietovardžiai – viena iš žodinės tradicijos formų – nuo seno buvo ir yra žmogaus susikalbėjimo su žeme, kraštovaizdžiu, ryšio su namais, tėviške, gimtąja šalimi išraiška. Suteikdami vardus net mažiausiam žemės lopinėliui, perduodami juos iš kartos į kartą, žmonės išsaugojo atmintį apie mūsų dvasinį ir materialųjį pasaulį – geografines, geologines kraštovaizdžio savybes, augaliją ir gyvūniją, gyventojų socialinį statusą, veiklas, būdą, pasaulėžiūrą, prabaltų, baltų genčių, lietuvių tautos istoriją. Jie tampriai susiję su tautosakos, mitologijos paveldu – vardo kilmę pagrindžiančiomis sakmėmis, padavimais, tikėjimais, papročiais. Vietovardžiai „sugėrė“ įvairialypę daugiaprasmę informaciją, jie liudija mūsų tautos kūrybingumą, teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį tiek vietos bendruomenėms, tiek visai tautai.

Skaityti daugiau...