Aktualijos
Naujas vadovėlis „Žemės stebėjimas iš kosmoso“
VU elektroniniame knygyne visi norintys gali nemokamai parsisiųsti naują vadovėlį – „Žemės stebėjimas iš kosmoso“.
Vadovėlio autoriai – Justinas Kilpys, Laurynas Jukna, Edvinas Stonevičius, Rasa Šimanauskienė, Linas Bevainis – VU CHGF Geomokslų instituto jaunųjų mokslininkų karta, savo tyrimuose nuolat naudojanti palydovinę informaciją.
Kaip sako vienas iš knygos bendraautorių dr. Laurynas Jukna, tai „tikra „bomba“ žmonėms, norintiems pradėti dirbti ir (ar) suprasti nuotolinius Žemės stebėjimo įrankius ir procesus, vykstančius mūsų itin greit besikeičiančioje Žemėje!“
Knyga padės suprasti, kaip veikia palydovai, jų jutikliai ir kaip Žemės spinduliuotės duomenys pavirsta į žmonėms naudingą informaciją.
Aplink Žemės planetą skrieja apie 150 dirbtinių palydovų, stebinčių Žemės paviršių ir čia vykstančius procesus. Palydoviniai duomenys yra naudojami žemės ūkyje, miškininkystėje, aplinkosaugoje, teritorijų planavime ir daugelyje kitų sričių. Šis vadovėlis skirtas supažindinti su palydovinių stebėjimų pagrindais ir atsako į klausimus: Kokie būna Žemės stebėjimo palydovai? Ką matuoja palydovų jutikliai? Didelis dėmesys vadovėlyje skiriamas praktiniam palydovinių duomenų taikymui – tai leidžia geriau suprasti tiek palydovinių jutiklių veikimo principus, tiek natūralius procesus vykstančius Žemėje.
El. vadovėlį galima nemokamai parsisiųsti iš VU elektroninio knygyno (reikalinga vartotojo registracija):
https://www.knygynas.vu.lt/elektroninis-leidinys-zemes-stebejimas-is-kosmoso
Išleidžiame pirmąją ilgalaikių savanorių laidą
Naujus metus VU Geomokslų institutas pradėjo išlydint dvi nuostabias Jaunimo savanoriškos tarnybos savanores. Merginos dalyvaudamos šešių mėnesių ugdomojoje savanorystėje labai prisidėjo skaitmenizuojant praeito amžiaus Geografijos ir kraštotvarkos katedros diplominius darbus, kuriant jų duomenų bazę, vizualus ir informacinius pranešimus bei padedant įvairiausiose kitose veiklose.
Taip pat merginos drauge su kuratoriumi Eriku Luku Dvilevičiumi ėmėsi kurti naują Geografijos ir kraštotvarkos katedros internetinę svetainę, ko išdavoje gimė įdomi ir patraukli idėja – pradėti naujas pažinčių rubrikas: pažintis su dėstytojais, pažintis su savanoriais, pažintis su studentais.
Tikima, kad savanorystė buvo ne tik smagi, bet ir padėjo ugdyti kompetencijas, kurios bus naudingos ateityje. O institutas su nekantrumu laukia naujos Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorių laidos.
Savanoriai VU Geomokslų institute kuria unikalią duomenų bazę – suskaitmenins baigiamuosius darbus nuo 1945-ųjų
Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas yra Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akredituota savanorius priimanti organizacija, kurioje šią vasarą naujų žinių ir įgūdžių semiasi pirmieji nacionalinės Jaunimo savanoriškos tarnybos programos savanoriai.
Jaunimo savanoriška tarnyba – tai intensyvi 6 mėnesių trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 metų, kurios metu jie 40 valandų per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje savanorius priimančioje organizacijoje. Kartą per mėnesį programos dalyviai susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi, atlieka paskirtas užduotis.
Iš daugiau kaip 400 akredituotų savanorius priimančių organizacijų Lietuvoje savanorystę būtent VU Geomokslų institute pasirinkusi Jekaterina Nazimova sako, kad šį sprendimą priėmė siekdama susikurti naujų ryšių ateičiai ir norėdama artimiau pažinti VU bendruomenę.
„Norėjau susipažinti su universiteto vidine veikla, nes atsižvelgiau į tai, kad per paskutinius metus mokykloje galiu plačiau pažinti galimų profesijų sąrašą. Bendradarbiaudama su universitetu tikiuosi gauti naujų įgūdžių dirbdama su kompiuterinėmis programomis, pagal galimybes gauti darbo iš kitų fakultetų, susipažinti su naujais žmonėmis, dalyvauti ne viename universiteto renginyje ne kaip žiūrovė, o padėti jį organizuojant, pamatyti baigiamųjų darbų formatą“, – pasakoja savanorė.
Savanoriai institute šiuo metu dirba su kartografine medžiaga – topografiniais žemėlapiais, mokosi skaityti ir katalogizuoti. Kartu su kuratoriumi Eriku Luku Dvilevičiumi savanoriai nutarė įgyvendinti įdomų ir vertingą projektą – suskaitmeninti seniausius Geografijos ir kraštotvarkos katedros studentų baigiamuosius darbus nuo pat 1945 m. ir sudaryti visų diplominių darbų skaitmeninę duomenų bazę. Ši unikali proga, pasak savanorės Ugnės Šilinskaitės, yra puiki galimybė įgauti vertingos patirties dar prieš studijas.
„Po metų ir pati tapsiu studente, trokštu pažvelgti į universiteto gyvenimą iš vidaus, susipažinti su jo kasdienybe, pamatyti, su kokiais iššūkiais tenka susidurti VU studentams. Geografija mane sužavėjo jau 6 klasėje, ačiū už tai tariu savo geografijos mokytojai, todėl džiaugiuosi galėdama pagilinti savo geografijos žinias“, – sako U. Šilinskaitė.
Šia programa VU, kaip socialiai atsakinga aukštoji mokykla, prisideda prie šalies lyderių ugdymo kurdamas tvirtą vertybinį pagrindą ir derindamas formalųjį ugdymą su neformaliuoju. Savanoriai, kurie ugdys bendrąsias kompetencijas ilgiau nei 3 mėnesius, turės galimybę gauti Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pasirašytą pažymėjimą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius.
Miesto planavimas - atsakomybė nuo mokinio iki urbanisto
Tarptautinės miestų planuotojų dienos proga siūlome Jums galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie urbanistinio miesto planavimo užkulisius ir sužinoti kuo įdomi ir svarbi yra urbanisto - miesto planuotojo profesija.Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija – Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybė
Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pripažinta reikšminga Lietuvos nematerialaus paveldo dalimi.
Tai nuo 2014-ųjų VU Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Filomenos Kavoliutės vystomų istorinio kraštovaizdžio tyrimų, iniciatyvų, veiklų ir bendrų Lietuvos geografų draugijos (LGD) pastangų vaisiai. 2018-2019 m. doc. F. Kavoliutė ir kiti LGD nariai vietovardžių išsaugojimo klausimu kalbėjo dešimtyse konferencijų, renginių, pasitarimų, minėjimų. 2019 m. su LGD parama išleista F. Kavoliutės sudaryta knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“. Drauge su Etninės kultūros globos taryba, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu 2018 m. daug dirbta tam, kad būtų paskelbti Vietovardžių metai. 2019 m. visos minėtos institucijos ir LGD teikė atitinkamą paraišką įgaliotoms institucijoms ir tuo įsipareigojo būti šios gyvos ir klestinčios tradicijos, mūsų tautos tapatybės ženklų saugotoja.
2020 m. liepos 2 d. šventiniame uždarame renginyje Vilniaus rotušėje Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija pristatyta drauge su kitomis naujai į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įrašytomis vertybėmis, įteikti sertifikatai jų saugotojams.
Vietovardžiai nuo seno buvo ir yra žmogaus susikalbėjimo su žeme, kraštovaizdžiu, ryšio su namais, tėviške išraiška. Suteikdami vardus net mažiausiam žemės lopinėliui, perduodami juos iš kartos į kartą, žmonės išsaugojo atmintį apie mūsų tautosaką, papročius, pasaulėžiūrą, tautos istoriją.
Į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriamą pagal UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas, įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien tebėra mums išskirtinai svarbūs. Įgūdžiai, tradicijos, žinios, folkloras atskleidžia ir pasakoja tautos istoriją, skatina pagarbą kultūrų įvairovei. Visuomenės dėmesys savo kultūros šaknims ją brandina – kelia savivertę, stiprina ryšį su savo gimtine, aplinka, žmonėmis, buria ir turtina bendruomenes.
Sužinokite daugiau:
https://www.lnkc.lt/go.php/lit/Pristatytos-vertybes-papildziusios-lietuvos-nematerialaus-kulturos-paveldo-vertybiu-sarasa/137101
https://www.lgd.lt/naujienos/aktualu/20-03-04-vietovardziu-atminties-ir-vartojimo-tradicija-pripazinta-reiksminga-lietu