Aktualijos
Geomokslų žinios Jaunųjų geografų mokyklos vaikams – iš pirmų lūpų
Realus patyrimas ir profesionalus situacijos aiškinimas ten, kur viskas ir vyksta – tikriausiai ne vieno žingeidaus vaiko svajonė. Ji pildosi neformalios Jaunųjų geografų mokyklos sesijose. Tris kartus per metus ir taip – tris metus geografija besidomintys 8 – 11 klasių moksleiviai tyrinėja įvairius Lietuvos regionus – jų savastį, vertybes, specifines gamtines ir socialines problemas. Ekskursijose, specializuotose paskaitose vaikai stipriai plečia akiratį, užauga besimokydami ne tik iš savo šaunių geografijos mokytojų, tačiau ir atskirų sričių mokslininkų ir praktikų. Kasmet keletas JGM alumnų renkasi studijuoti geomokslus VU.
Geomokslininkai ir JGM
Geografo doc. Rimanto Krupicko įkurta Jaunųjų geografų mokykla (JGM) gyvuoja nuo 1986 metų, ją globoja Lietuvos geografų draugija, bendradarbiaujant su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus šią mokyklą baigė per 3000 vaikų. Tarp kitų stiprių šios mokyklos tradicijų – savanoriška pagalba ir savo patirties perdavimas. Prie mokyklos vadovų grupės jau kelintą kartą prisijungia ir užsiėmimus veda, situacijas komentuoja net du JGM alumni, VU CHGF darbuotojai – Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros dėstytojas geologas dr. Audriaus Čečys ir Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslo darbuotoja geografė dr. Giedrė Godienė.
Geografiniai takai
2018 m. pavasario sesijoje Klaipėdoje ir Pajūrio regioniniame parke 20 žingeidžių 6-11 klasių moksleivių iš Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Raseinių, Joniškio ir net Ženevos Šveicarijoje nagrinėjo – kas tas jūros krantas? Koks jis? Ką teikia žmonėms, augalams, gyvūnams? Kaip susidarė, kaip kinta?
Per tris dienas vaikai daug sužinojo apie Klaipėdos miesto ir uosto bei Karklės žvejų gyvenvietės istoriją ir dabartį, pamatė, kaip vyksta darbas Vakarų Baltijos laivų statykloje ir išbandė – ko mokoma Jūreivystės mokykloje.
JGM neatsiejama nuo mokymosi ir atradimų gryname ore, kur „patikrinamos“ paskaitose išklausytos žinios. Šiemet tradicinis „Laurencijos“ šokis sušoktas priešais didžiausią Lietuvos Baltijos pajūrio skardį Olando kepurės kraštovaizdžio draustinyje. Smėlis, vanduo, akmenukai batuose ir delnuose kaupėsi žingsniais matuojant vandens ir sausumos liniją nuo Karklės gyvenvietės iki pat Melnragės. Gyvojo pasaulio paslaptys skleidėsi Pajūrio regioninio parko ekologui Erlandui Paplauskiui vedant minkštais Litorinos bei Olandų kepurės miško takais iki Kukuliškių piliakalnio... Kartu su „Minijos naftos“ geologais ir inžinieriais apeitas Klaipėdos rajono Gargždų apylinkėse esantis Šiūparių naftos gavybos sklypas.
Ką kalba geologinė istorija
Geologinė pajūrio istorija ne ką mažiau intriguojanti, nei žmogiškoji. Su VU CHGF Geomokslų instituto geologu dr. Audriumi Čečiu panagrinėjus geologinius žemėlapius ir Baltijos sineklizės pjūvius, kitaip žvelgi į tai, kas po kojom ir dar giliau…
Dr. A. Čečio paskaita
Koks tas abrazinis krantas? Atskaita – St. Peterburgo Kronštato “0”; siauriausias Lietuvoje, vos 10-15 m pločio smėlio su akmenimis pliažas, po vandeniu – moreninis jūros riedulynas. Krantą skalaujanti Baltijos, o gal – Mijos ar Makonos (pagal dabar čia vyraujančių moliuskų rūšių pavadinimus) jūra. “Geologinis laiptas” aukštyn – tai pavasarį atitirpstant ypač smarkiai slystantis, riedantis, medžius nuo viršaus skinantis Olando kepurės moreninis gūbrys su ant viršaus užpustyta smėlio kepure, aukščiausioje vietoje siekiantis apie 23-24 metrus. Pakopos viršus – smėlėtas, rūšių atžvilgiu skurdus pušynas – Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio vadinama “dykuma”. Ir vėl status “laiptas” aukštyn – šaltiniuotų raguvų išvagotas 8-21 m. aukščio senovinis Litorinos jūros kranto šlaitas, bangų suformuotas prieš 5-7 tūkstančius metų.
“Olando kepurė” ir Litorinos jūros terasos šlaitas
O kaip būtų, jei laiptais leistumėmės gilyn? Gal pamatytume kambro laikotarpiu prieš 500 mln metų buvusius uolinius kalnus, stūksančius netoli Gargždų Šiūpariuose? Juos dengiančiose sekliose jūrose gyvenusių riebių organizmų suformuotose dumblingose silūro ir ordoviko nuogulose – juodasis auksas – nafta, čia išgaunama jau nuo 1968 m… Geologas Ignas Vaičeliūnas net leidžia tą alyvą pačiupinėti… “Minijos naftos” angare – lyg saldainiai guli dailūs kerno ritinėliai, daugybė įvairių vamzdžių, gręžimo antgalių, laikiklių… Čia ir juodieji skalūniniai aleuritai, kurių smulkiose porose gali būti užrakintos dujos, ir smiltainiai, išsaugoję net specifinį buvusios naftos kvapą. Naftos verslovės sklype ritmingai judančios naftos pumpavimo gervės hipnotizuoja, nors čia pat supranti, kad saugiai išteklių gavybai reikia gerai techniškai pasirengti…
UAB “MInijos nafta” angare
Šiūpariai II naftos verslovėje
Žmogaus ir gamtos sąveika
Dėl klimato kaitos sukelto pasaulinio vandenyno lygio kilimo, nuolatinio Vakarų Lietuvos žemės paviršiaus dubimo, pasak prof. I. Dailydienės, XX a. vandens lygis pietryčių Baltijos pakrantėje pakilo apie 14 cm ir tebekyla vidutiniškai apie 3 mm per metus. Dažnėjantys hidrometeorologiniai ekstremumai lemia intensyvėjančią krantų ardą.
Eidamas krantu ir didelis, ir mažas geografas pastebi šių dabartinių globalių ir lokalių procesų ženklus, apgalvoja žmogaus pasirinkimus: technines krantų sistemas – uostus, molus, pirsus, bunas, slimus, smėliu maitinamus paplūdimius; įveistus pušų miškus, užgaidai pasodintus bukus, skroblus, platanalapius klevus, kėnius; tinkluose žūstančius ruonius ir retus vandens paukščius…
Kiekviena karta turi įveikti savo laikmenčio iššūkius! JGM siūlo nerti į platesnius žinių vandenis, tiki atradimų galia, ugdo aktyviai mąstančius ir veikiančius, tiesia kelią į geomokslų studijas.
Matyti problemą...
ir ją įveikti!
2018 04 10
Dr. Giedrė Godienė
Geografijos personalijų datos PROFESORIUS ALFONSAS BASALYKAS
1924 m. kovo 28 d. Balainių eiguvoje (Varėnos rajone) eigulio šeimoje gimė būsimasis geografas prof. Alfonsas Basalykas – Lietuvos reljefo, kraštovaizdžio tyrimų ir kraštotvarkos pradininkas (1924 – 1986).
1947 m. baigęs geografijos mokslus Vilniaus universitete, pasiliko ten dirbti, išvertė fundamentaliuosius veikalus – prancūzo E. Martono „Fizinės geografijos pagrindus“ (1948), ruso S. Kalesniko „Bendrosios geografijos pagrindus“(1950).
Svarbiausi prof. A. Basalyko moksliniai darbai – geomorfologijos srityje. Žemės paviršiaus gilus pažinimas gulė į daugumos jo ateities darbų pamatus. 1953 m. jis apgynė kandidatinę disertaciją „Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (slėnių sistemos geomorfologinė analizė)“, vėliau, panaudojant reljefo hipsometrijos analizę, sudarė šalies reljefo morfogenetinę charakteristiką, papildė Lietuvos geomorfologinį žemėlapį.
A. Basalyko rūpesčiu pasirodė Lietuvos geografijos klasika tapę darbai: 1958 m. – Lietuvos TSR fizinės geografijos I-sis tomas (sudarytojas, redaktorius, atskirų skyrių autorius), 1959 m. pažymėtas Lietuvos valstybine premija, o 1965 m. – „Lietuvos TSR fizinė geografija“ II tomas (fiziniai geografiniai rajonai). Šiame veikale pirmą kartą Lietuva buvo labai detaliai išnagrinėta, suskirstyta fiziniais geografiniais rajonais ir tipologiniais teritorijos kompleksais, remiantis geologiniais ir geomorfologiniais tyrimais aprašyti tarprajoniniai ryšiai ir paleogeografinė šalies teritorijos raida. Ši knyga buvo 1966 m. apgintos habilituoto geografijos daktaro disertacijos pagrindas.
Profesoriui A. Basalykui priklauso tipologinių teritorijos vienetų (sudėtingėjimo kryptimi) – „facijos, apyrubės, vietovaizdžiai ir žemėvaizdžiai“ – terminų sekos autorystė. Iki šiol naudojamasi jo įvestu metodu – koduoti kraštovaizdžio arealų savybes didžiųjų ir mažųjų raidžių ir skaičių kodais.
Tuometinė detali Lietuvos kraštovaizdžio analizė buvo atlikta lauko tyrimų pagrindu. Nepaprasto darbštumo profesorius įrodė geografų studentų lauko praktikų būtinybę, kūrė metodikas. Iki šiol su dėmesiu analizuojamos nepaprastai vaizdžios profesoriaus ranka atliktos kraštovaizdžio 3D blok-schemos, naudojamasi jo sukurta landšaftinio profilio sudarymo schema ir kt.
Brandus mokslininkas, geografijos habilituotas daktaras nuo 1966 m. aktyviai gilinosi į žmogaus ir gamtos sąveiką, tyrė jos padarinius, suformulavo kultūrinio kraštovaizdžio sampratą, naują kraštovaizdžio interpretacijos koncepciją, pavadinta geografine kraštotvarka, determinuota kraštotvarka. Profesoriaus manymu, pažinimas turi baigtis prognozavimu ir kraštotvarkiniu projektavimu. Šias idėjas atspindėjo 1977 m. pasirodžiusi jo knyga „Lietuvos TSR kraštovaizdis“, už kurią paskirta antroji Lietuvos valstybinė premija. Šioje gausiai paties autoriaus iliustruotoje knygoje jis ne tik aprašo Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę (gamtinius intrazoninius kraštovaizdžius – žemėvaizdžius), tačiau ir aptaria tuometines kraštotvarkos problemas bei siūlo jų sprendimo kelius taikyti prie žemėvaizdžio tipo. A. Basalyko su mokiniais atlikti landšaftotyros darbai buvo svarbūs ne tik tuometinėje Tarybų Sąjungoje, bet ir Europoje – jo sudaryta kraštovaizdžio polistruktūriškumo schema įtraukta į atitinkamas mokymo metodikas Vokietijoje.
Jis buvo kompleksinių teritorijos tyrimų ir geoekologinių tyrimų pradininkas, pirmasis organizatorius. Su kitais autoriais jis įnešė svarų indėlį į Lietuvos Mokslų akademijos Geografijos skyriuje rengtą darbą „Kompleksinės LTSR gamtos apsaugos schemos iki 2000 m. ūkio intensyvinimo sąlygomis“ (1984). Šis pirmasis strateginis nacionalinis planavimo dokumentas, patvirtintas 1988 m., atspindėjo kylantį pasididžiavimą savo kraštu, inspiravusį ir Nepriklausomybės sąjūdį. Šio darbo kertinės nuostatos vedė prie nepriklausomoje Lietuvoje suformuotų gamtinio karkaso, saugomų teritorijų sistemos ir kitų šiandienos aplinkosaugos koncepcijų.
Profesorius Alfonsas Basalykas parašė 5 knygas ir daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Viena žymiausių populiaresnių jo knygų – „Žemė – žmonijos buveinė“ (1985) – visiems suprantamai kalbėjo apie įvairiausius besivystančio vientiso mokslo apie Žemę aspektus.
A. Basalykas ženkliai nusipelnė geografijos studijoms Vilniaus universitete. Nuo 1968 m. iki mirties jis vadovavo Fizinės geografijos ir kartografijos katedrai, skaitė bendrosios geografijos, regioninės geomorfologijos, landšaftotyros, Lietuvos geografijos, paleogeografijos, o geologams - paleontologijos kursus.
1967 – 1986 m. buvo Lietuvos geografų draugijos Prezidentu, redagavo mokslinius žurnalus „Geografijos metraštis“, „Geologija ir geografija“.
Daugiau sužinokite J. Miliaus ir R. Prapiestienės sudarytoje prisiminimų knygoje „Geografas profesorius Alfonsas Basalykas“, VU, 2005; taip pat – VU CHGF geografijos ir kraštotvarkos katedros tinklalapyje http://www.gkk.gf.vu.lt/apie-mus/personalijos/27-prof-a-basalykas
Pasaulinė pelkių diena!
Čepkelių raistas (nuotr.15min.lt)
Šiandien Lietuva, kaip ir kitos prie Ramsaro konvencijos prisijungusios 168 valstybės, mini Pasaulinę pelkių dieną. Ši tarptautinės svarbos pelkių apsaugai skirta konvencija buvo pasirašyta 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare.
Lietuvoje pelkės užima tik 6 proc. šalies ploto. Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės. Tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos pelkių kompleksas.
Daugiau informacijos Aplinkos ministerijos puslapyje.
Pasaulinės pelkių dienos proga prezentacija "Urban wetlands make cities liveable" (EN).
Prisimenant pėsčiąjį mūsų žemės riterį prof. Č. Kudabą
2018 m. vasario 19 dieną sukako 25 metai, kai neturime profesoriaus Česlovo Kudabos, žymaus Lietuvos mokslininko, geografo-geomorfologo, kraštotvarkininko, aplinkosaugininko, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataro, Valstybinių premijų laureato, publicisto, kultūros veikėjo... Apsilankę Karveliškių kapinėse darsyk paminėjome Profesorių – Lietuvos patriotą, keliautoją ir įvairiausių ekspedicijų vadovą, autoritetingą ir įvairiapusį pedagogą, giliai pajautusį, tyrusį ir talentingai kalbinusį Žemę ir Žmogų, visuomenišką, atvirą, darbštų, kuklų, kolegišką, žmogišką Žmogų.
Kviečiame skaityti Profesoriaus knygas (16) ir straipsnius(>1500), domėtis jo veikla, o taip pat –prisiminti VU Gamtos mokslų fakulteto darbuotoją, dekaną, katedrų vedėją ir apžiūrėti VU Geomokslų instituto III a. koridoriuje surengtą nedidelę ekspoziciją prof. Č. Kudabos veiklai VU buv. Gamtos mokslų fakultete 1959 –1993 m. atminti.
Apie profesorių yra parašyta ne viena knyga, jo vardu yra pavadintų gatvių, mokyklų, įsteigta premijų, pasodinta vardinių ąžuolų...
Kuo platesniam jo gamtosauginių idėjų populiarinimui, kūrybiškumo ir meilės gimtajam kraštui ugdymui bei neformaliojo švietimo turtinimui jau 18 kartą bus organizuojamas Nacionalinis mokinių Č. Kudabos geografijos konkursas. Primename, kad dalyviai į šį konkursą registruojami iki kovo 14 d. Lietuvos geografų draugijos svetainėje www.lgd.lt. Konkursas vyks 2018 m. balandžio 14 d. Lietuvos Edukologijos universitete (Studentų g. 39).
Daugiau apie prof. Č. Kudabą sužinokite:
http://www.lgd.lt/history/ceslovas-kudaba
http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/ceslovas-kudaba/
http://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/www_lrs.signataras-p_asm_id=215.htm
Šiuolaikinės statybos ir projektavimo inžinerinės geologinės bei geotechninės problemos
2018 m. sausio 19 d. (penktadienį) 15 val. Vilniaus universiteto Geomokslų institute (M. K. Čiurlionio g. 21/27, II aukštas, Didžioji auditorija 214 kab.) vyks seminaras
„Šiuolaikinės statybos ir projektavimo inžinerinės geologinės bei geotechninės problemos“ !
Pranešimus skaitys:
S. Gadeikis "Statinių avarijų ir deformacijų inžineriniai geologiniai aspektai"
Š. Skuodis "Šiuolaikinės statybos ir projektavimo geotechninės problemos"
Maloniai kviečiame visus susidomėjusius dalyvauti!