Doc. Dainai Kazimirai Galvydytei - 90!
š.m. rugsėjo mėn. 18 d. trečiadienį 16 valandą VU CHGF Geomokslų institute M. K. Čiurlionio 21/27, 214 auditorijoje kviečiame į susitikimą su Vilniaus universiteto Geografijos studijų programos legenda - Docente Daina Kazimira GALVYDYTE, švenčiančia garbingą 90 metų jubiliejų!
Išklausysime docentės paskaitą ,,Mano gyvenimo kliūčių ruožas"!
Gimė 1929 m. rugpjūčio 8 d. Šiauliuose.Gimė 1929 m. rugpjūčio 8 d. Šiauliuose.1948 m. baigė Joniškio gimnaziją.1953 m. Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultete (VVU GMF) įgijo geografo (dirvožemininko) specialybę.1953-1956 m. mokėsi aspirantūroje prie VVU GMF Fizinės geografijos ir kartografijos katedros.1965 m. apgynė geografijos mokslų kandidato disertaciją (vadovas K. Bieliukas) - „Žemaičių aukštumos dirvožemių danga kaip fizinio geografinio komplekso komponentai“ (nostrifikuota kaip daktaro disertacija 1993 m.).1971 m. suteiktas docento vardas.1956-1999 m. - VU Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros docentė.
Visada jaudina garbingi jubiliejai pasišventusiųjų mokslui - tų, kurie, dalindamiesi savo žiniomis ir patirtimi atvėrė kelią į pasaulio pažinimo džiaugsmą, meilę Tėvynei, įkvėpė tobulėti mus visus - savo mokinius ir kolegas. Tokia yra doc. dr. Daina Galvydytė, tapusi geografų legenda. Per savo darbo metus Docentė šimtus ar net tūkstančius kartų egzaminavo, priėmė įskaitas, demonstravo praktiškai, vadovavo daugybei studentų darbų. Be bendravimo, mokymosi su ja ir iš jos, jos vadovaujamų praktikų savęs neįsivaizduoja arti 50 VU geografų laidų. Tai mūsų kolegė Daina, ilgametė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros pedagogė, Lietuvos dirvožemininkų draugijos narė, Lietuvos geografų draugijos narė, iki šiol dažna mokslinių konferencijų, diskusijų dalyvė.
Doc. dr. D. Galvydytė sukūrė Lietuvos dirvožemių geografijos pagrindus ir įtvirtino kraštovaizdžio tyrimuose sisteminės analizės tyrimo metodą. Už mokslinę ir pedagoginę veiklą 2004 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Svarbiausias Docentės mokslinis darbas skirtas Žemaičių aukštumai: tai daktaro disertacija „Žemaičių aukštumos dirvožemių danga kaip fizinio geografinio komplekso komponentai“, apginta 1965 m.. Sudariusi pirmuosius Žemaičių aukštumos reljefo (M 1: 100 000) ir litologinį (M 1: 400 000) žemėlapius, doc. dr. D. Galvydytė pagrindė dirvožemio svarbą kraštovaizdžio komplekse. Išanalizavusi Žemaičių aukštumos reljefo struktūrą ir suformulavusi šios aukštumos paleogeografinės raidos koncepcij`, ji įvertino teritorijos hidroterminį režimą ir tuo išaiškino dirvožemių išplaunamojo režimo specifiką Žemaičių aukštumoje, nustatė dirvodaros proceso ypatumus, dirvožemio profilio diferenciaciją, dirvodarinių uolienų karbonatingumo ir karbonatų išplovimo gylio ryšį, pagrindė dirvožemių sukultūrinimo priežastis.
1978 m. ji stažavosi Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Geografijos fakulteto Geochemijos katedroje. Buvo 1990 m. parengto Lietuvos atlaso dirvožemių skyriaus redaktorė. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, skaitė pranešimus įvairiose mokslo konferencijose Lietuvoje, Maskvoje, Irkutske, Astrachanėje ir kt.
VVU GMF docentė dėstė daug ir įvairių disciplinų. Tai buvo Lietuvos, pasaulio dalių bei TSRS fizinė geografija, socialistinių kraštų politinė ir ekonominė geografija, biogeografija, fundamentalūs Lietuvos dirvožemių, dirvotyros (pedologijos), dirvotyros su taikomąja landšaftotyra, kraštovaizdžio geografijos kursai, ekografinių lauko tyrimų metodika, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama svarbiam kraštovaizdžio komponentui - dirvožemiui. Doc. D. Galvydytė vadovavo trims dirvožemių geografijos daktaro disertacijoms.
Viena svarbiausių pedagoginio darbo ir studentų prisiminimais apipintų jos veiklos sričių - beveik 40 metų vestos geografijos studentų lauko mokomosios praktikos, kurių geografinis tinklas aprėpė visą Lietuvą. Per 4-6 savaites trunkančią lauko tyrimų praktiką studentai įgauna neįtikėtinos gyvenimo, išgyvenimo ir sugyvenimo gamtoje ir grupėje patirties, sujungia, pritaiko, patikrina visas teorines auditorijose gautas žinias, surinka duomenis kursiniams, diplominiams darbams, metodiškai ir komleksiškai tiria įvairias saugomas teritorijas.
Remiantis praktikų metu surinkta vertinga geografinė informacija ir vadovaujant doc. D. Galvydytei buvo parengti 86 diplominiai darbai apie dirvožemių bei reljefo sąsajos dėsningumus, dirvožemio geochemiją, eroziją, o nuo 1987 m. - ir darbai, susiję su miesto dirvožemių užterštumo bei dirvožemių renatūralizacijos klausimais.
Docentė visą laiką vadovavo katedros studentų mokslinei draugijai (SMD), apie 10 metų – Gamtos mokslų fakulteto SMD veiklai. Ji buvo reikli, bet studentų mylima, o kelerius metus buvo išrinkta ir populiariausia fakulteto dėstytoja.
Doc. dr. D. Galvydytės studentai – dabar jau profesoriai, docentai, lektoriai, asistentai tęsia geografijos specialistų rengimo darbą Vilniaus, Klaipėdos universituose, gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Jos išugdyti geografai dirvožemininkai dirba Valstybinėje Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (toliau – AM), Lietuvos geologijos tarnyboje prie AM, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos Respublikos ambasadose (Italijoje, Graikijoje), Europos Komisijos Aplinkos generaliniame direktorate, Lietuvos Respublikos Seime, kitose valstybės ir savivaldos institucijose; kiti sėkmingai daro karjerą versle, politikoje.
Docentė visada linksma ir sportiška. Ji 16 metų žaidė krepšinį Joniškio gimnazijoje, Gamtos fakulteto, Vilniaus universiteto, Vilniaus miesto ir net šalies rinktinėse. Be to, ji turėjo sporto “atskyrius” ir dalyvavo fechtavimo (rapyra), slidinėjimo, stalo teniso, buriavimo varžybose.
Virš 30 metų ji augina ir nuolat gausina didelę jurginų kolekciją.
