Suinteresuotųjų šalių prioritetų analizė, vertinant miesto ekosistemų paslaugų poreikį (Vilniaus miesto pavyzdžiu)
Geomokslų institute, Geografijos ir kraštotvarkos katedroje vykdomas I. Misiūnės podoktorantūros stažuotės mokslinis tyrimas „Suinteresuotųjų šalių prioritetų analizė, vertinant miesto ekosistemų paslaugų poreikį (Vilniaus miesto pavyzdžiu)“. Pagrindinis šio projekto tikslas yra įvertinti miesto ekosistemų paslaugų (EP) poreikį, remiantis suinteresuotųjų šalių prioritetų analize. Geomokslų institute, Geografijos ir kraštotvarkos katedroje vykdomas I. Misiūnės podoktorantūros stažuotės mokslinis tyrimas „Suinteresuotųjų šalių prioritetų analizė, vertinant miesto ekosistemų paslaugų poreikį (Vilniaus miesto pavyzdžiu)“. Pagrindinis šio projekto tikslas yra įvertinti miesto ekosistemų paslaugų (EP) poreikį, remiantis suinteresuotųjų šalių prioritetų analize.
Sveikos ekosistemos miestuose gali teikti įvairias naudas, kurios ypač svarbios urbanizuotų teritorijų gyventojams. Mieste esantys žalieji plotai valo orą, reguliuoja mikroklimatą, mažina karščio bangas vasarą ir dėl jų didėjantį mirtingumą, suteikia galimybę aktyviai leisti laiką lauke, tad galiausiai prisideda prie psichikos ir fizinės sveikatos gerinimo. Taigi, miesto EP yra įvairios naudos, kurias mums suteikia miestuose esanti gamta. Įvairios klasifikacijos (pvz., CICES, IPBES) išskiria pagrindines EP grupes, kurios yra: 1) aprūpinimo (arba tiekimo) paslaugos (naudą galima tiesiogiai apčiuopti ir suvartoti, pvz., maistas, kuras, mediena); 2) reguliavimo paslaugos (nauda juntama, kai ekosistemos atlieka įvairias natūralias reguliavimo funkcijas, pvz., mikroklimato reguliavimas, CO2 sugėrimas, augalų kultūrų apdulkinimas); 3) palaikymo paslaugos (ekosistemos procesai ir funkcijos, kuriomis grindžiamos kitos trys paslaugų rūšys, pvz., dirvos formavimas, biologinės ir genetinės įvairovės palaikymas); 4) kultūrinės paslaugos (nematerialūs ekosistemų teikiniai, tenkinantys įvairius kultūrinius, socialinius ir emocinius žmonių poreikius, pvz., rekreacija, estetinis, dvasinis pasitenkinimas, galimybė mokytis).
Ekosistemų teikiamų paslaugų analizė gali būti vykdoma, naudojant skirtingus metodus, priklausomai nuo to, ką konkrečiai siekiama ištirti. Ekosistemų paslaugų teikimo pajėgumų analizės metodai gali skirtis nuo paslaugų poreikio analizės ar faktinio tokių paslaugų naudojimo tyrimų. Literatūros analizė parodė, kad žmonių poreikis įvairioms ekosistemų paslaugoms yra skirtingas ir mokslininkų išskiriama, kad tai yra arba priklausomybės (išgyvenimo) klausimas, arba prioritetų (Wolff ir kt., 2015). Tai tampa išgyvenimo klausimu, kuomet žmogus tiesiogiai priklauso nuo gamtos teikiamų gėrybių tokių, kaip maistas, mediena ir pan. Ekonomiškai stipriose šalyse ir daugumoje miestų, EP poreikis dažniausiai yra prioritetų klausimas. Miestuose pagrindinius žmogaus poreikius galima patenkinti naudojantis rinkos teikiamomis galimybėmis, tad visa kita – tėra mūsų prioritetų klausimas. Taip pat manoma, kad ekosistemų teikiamos naudos gali būti suvokiamos ir nesuvokiamos. Kaip teigia Buchel ir Frantzeskaki (2015), ekosistemos vertės suvokimas yra patiriama (pajaučiama) ir atpažįstama ekosistemos teikiama nauda žmonėms vietiniame kontekste. Pavyzdžiui, miesto parko teikiamą mikroklimato reguliavimo paslaugą žmogus aiškiai pajunta būdamas toje vietoje. Tačiau anglies dioksido surinkimo ir saugojimo paslauga teikiama to paties parko medžių bus niekaip tiesiogiai nejaučiama parko lankytojų. Remdamiesi šia logika mokslininkai teigia, kad kultūrinės paslaugos kyla tik iš žmonių suvokimo (angl. perception) ir be žmogaus suvokimo apie vieną ar kitą naudą kultūrinės paslaugos apskritai neegzistuotų. Jos yra neapčiuopiamos, todėl joms įtakos turi žmonių supratimas ir prioritetai (Buchel and Frantzeskaki, 2015).
Empirinio tyrimo metodologija
Be ekosistemų paslaugų potencialo analizės Vilniaus mieste (publikuota Geografijos metraštyje, Misiūnė ir Veteikis, 2019), atliktos taikant matricų metodą (Burkhard ir kt., 2014), pagrindiniam projekto tikslui pasiekti buvo pasirinktas prioritetų vertinimas (angl. preference assessment). Siekiant nustatyti Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į atrinktas vertinimui EP buvo vertinami socio-demografiniai ir geografiniai duomenis, galintys lemti gyventojų požiūrį. Prioritetų vertinimas yra kiekybinis metodas, skirtas nustatyti, kurios EP yra laikomos pažeidžiamiausiomis arba kurios daro didžiausią indėlį žmonių gerovei (Martin-Lopez ir kt., 2012). Analizuojant EP paklausos ar naudojimo socialinius motyvus, žinias, suvokimą, ir susijusias vertybes, šis metodas taip pat gali būti naudojamas pademonstruoti EP socialinę svarbą (Kelemen ir kt., 2016). Duomenys gali būti renkami laisvai sudarinėjant EP sąrašus, reitinguojant ar įvertinant EP balais. Prioritetų vertinimas gali būti naudingas metodas nustatant svarbias paslaugas iš skirtingų suinteresuotųjų šalių perspektyvų, kurių interesai ar poreikiai skiriasi.
Rezultatai
Tyrime apie Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į gamtos teikiamas naudas dalyvavo virš 450 žmonių, reprezentatyviai pasiskirsčiusių pagal lytį, amžiaus grupę ir gyvenamąją vietą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusei apklaustųjų medžių bei žaliųjų zonų mieste užtenka ir net 63 proc. mano, kad jų pakanka gyvenamojoje aplinkoje – prie respondentų namų. Kalbant apie pavienius medžius, šiek tiek daugiau Vilniaus gyventojų mano, kad jie svarbesni estetiniu požiūriu negu nauda fizinei ar psichikos sveikatai. Reikia priminti, kad žalios juostos palei gatves atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją – sulaiko dulkes ir kitus teršalus.
Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad labiausiai vertinamos miesto EP yra oro kokybės gerinimo ir triukšmo mažinimo reguliavimo paslaugos. Aprūpinimo paslaugų, tokių kaip maistas (galimybė rinkti ar užsiauginti maisto) ir vaistinės žolelės, įvertinimas buvo žemiausias. Tai patvirtina nuostatą, kad aprūpinimo paslaugos yra suprantamos kaip mažiau svarbios miesto aplinkoje, kur žmonės turi daugiau galimybių įvairių produktų įsigyti parduotuvėse ar turguose.
Didžioji dalis gyventojų supranta, kad žaliosios zonos turi reikšmės tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir tik 4 proc. miestiečių teigė, kad tai nėra svarbu. Daug mažiau gyventojų atsakė, kad žaliosios zonos mieste yra svarbios gamtiniu požiūriu dėl ten egzistuojančios rūšių įvairovės. Tyrimai rodo, kad biologinės įvairovės požiūriu miestai gali būti karštieji taškai. Neretai senieji miestai yra įsikūrę derlingose vietovėse, palei upes, tad ten natūraliai yra (arba buvo) didelė biologinė įvairovė. Tarptautinės grupės mokslininkų tyrimas (grupės vadovas švedų mokslininkas T. Elmqvisto) parodė, kad, pavyzdžiui, Briuselyje yra daugiau nei 50 proc. visų Belgijoje randamų gėlių rūšių. Pietų Afrikos respublikoje, Keiptaune – net 50 proc. visų kritiškai nykstančių Pietų Afrikos augalų rūšių. Tad miestai gali būti turtingi biologine įvairove, kurią būtina saugoti. Bet pirmiausia, svarbu, kad gyventojai tai žinotų ir suvoktų.
Viena pagrindinių išskirtų suinteresuotųjų grupių yra miesto žaliųjų plotų lankytojai. Remiantis respondentų aplankytų žaliųjų plotų dažnumu, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant miesto EP vertę. Tie, kurie lankosi žaliosiose miesto zonose dažnai (bent kelis kartus per savaitę), gamtos teikiamas naudas vertina žymiai labiau, palyginti su tais, kurie žaliąsias zonas lanko rečiau. Kita svarbi grupė, kuri daug labiau vertina visas į tyrimą įtrauktas EP, yra žmonės, turintys mėgstamus užsiėmimus, kurie susiję su buvimu lauke. Statistiškai reikšmingi skirtumai taip pat išryškėjo tarp vyrų ir moterų. Rezultatas sutampa su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais ir rodo, kad moterys labiau vertina gamtos teikiamas naudas nei vyrai. Tyrimas taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat labiau vertina EP nei jaunesni asmenys, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Šiuo metu yra rengiamas mokslinis straipsnis apie išskirtas vadinamąsias suinteresuotųjų asmenų grupes. Įvertinant ir atsižvelgiant į skirtingus įvairių grupių poreikius, galima planuoti miesto žaliąsias zonas ir užkirsti kelią įvairių interesų konfliktams.
Kadangi lankymosi dažnumas žaliose zonose parodė statistiškai reikšmingus skirtumus, papildomai buvo įvertinta, kokie veiksniai traukia arba atstumia žaliųjų zonų lankytojus. Tyrimas rodo, kad svarbiausi veiksniai, traukiantys žmones į žaliąsias zonas, yra vienodi dažnai besilankantiems ir retiems lankytojams. Jie yra susiję su tokia veikla kaip vaikščiojimas, buvimas gryname ore, gamtos stebėjimas ir ramus poilsis. Veiksniai, kurie atstumia gyventojus nuo lankymosi žaliose zonose, skiriasi tarp tų grupių, kurie žaliuosius plotus lanko labai dažnai ir retai. Atstumas ir saugumo problema buvo statistiškai reikšminga abiem grupėms. Įdomu pastebėti, kad daugiausiai respondentų, vertinančių saugumą kaip vieną svarbiausių atstūmimo faktorių, yra iš Verkių ir Panerių seniūnijų. Tai gali būti siejama su tuo, kad tose teritorijose yra dideli miesto miškų plotai, kurie paprastai yra vertinami kaip mažiau saugūs nei išpuoselėti miesto parkai, turintys įvairią infrastruktūrą, pvz., apšviestus takus, suolelius, žaidimų zonas, įvairias pardavimų vietas.
Detalesni viso tyrimo rezultatai yra publikuojami parengtuose ar rengiamuose moksliniuose straipsniuose, kartu su rekomendacijomis miesto planuotojams.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0108) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).