Netekome brangaus kolegos – profesoriaus Vytauto Valentos
Prof. Vytautas Jurgis Valenta
2019 vasario 27 d. netekome brangaus kolegos – profesoriaus Vytauto Valentos.
Vytautas Jurgis Valenta gimė 1931 m. balandžio 20 d. Lazdijų rajono Vainiūnų kaimo žemdirbio šeimoje. Anksti neteko tėvų. Mokėsi Vainiūnų pradžios mokykloje, Leipalingio gimnazijoje ir Seirijų progimnazijoje, kurią labai gerais pažymiais baigė 1950 m. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą. Studijas baigė su pagyrimu 1955 m. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje ir Maskvoje tęsė per studijas pamėgtus miškų entolomoginius tyrimus. Šioje mokslo srityje profesorius buvo žymus ne tik Lietuvoje, bet visoje Sovietų Sąjungoje. 1960 m. jis apgynė kandidatinę disertaciją „Pušies liemenų kenkėjai ir kovos priemonės su jais Lietuvos TSR sąlygomis“. 1967-1983 m. vadovavo Lietuvos miškų instituto Miškų apsaugos skyriui, aktyviai dalyvavo mokslinėje ir gamybinėje veikloje, bendradarbiavo su daugeliu miškų institutų iš kitų respublikų. 1979 m. apgynė antrąją (habilitacinę) disertaciją tema „Lietuvos spygliuočių medynų entomokompleksai ir miško apsaugos priemonių sistemos principų parengimas“. Nuo 1980 m. pradėjo dirbti Vilniaus universitete, 1986 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Gelbėdamas nuo sunaikinimo, jis neatlygintinai vadovavo Kauno zoologijos sodui 1990-1991 m. Nuo 1980 iki 1991 m. buvo VU Gamtos fakulteto Zoologijos katedros vedėju. 1991-2009 m. jis dirbo Zoologijos, Hidrologijos ir klimatologijos bei Geografijos ir kraštotvarkos katedrose, kur skaitė miškų entomologijos, zoogeografijos, hidrobiologijos, ekologijos, biogeografijos, miškotvarkos dalykų paskaitas. Buvo miškų bestuburių zoologijos, geografų studentų Ekogeografinės praktikos biogeografinės dalies vadovas. Jam vadovaujant apginta daugiau nei 40 diplominių darbų.Vytautas Jurgis Valenta gimė 1931 m. balandžio 20 d. Lazdijų rajono Vainiūnų kaimo žemdirbio šeimoje. Anksti neteko tėvų. Mokėsi Vainiūnų pradžios mokykloje, Leipalingio gimnazijoje ir Seirijų progimnazijoje, kurią labai gerais pažymiais baigė 1950 m. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą. Studijas baigė su pagyrimu 1955 m. Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje ir Maskvoje tęsė per studijas pamėgtus miškų entolomoginius tyrimus. Šioje mokslo srityje profesorius buvo žymus ne tik Lietuvoje, bet visoje Sovietų Sąjungoje. 1960 m. jis apgynė kandidatinę disertaciją „Pušies liemenų kenkėjai ir kovos priemonės su jais Lietuvos TSR sąlygomis“. 1967-1983 m. vadovavo Lietuvos miškų instituto Miškų apsaugos skyriui, aktyviai dalyvavo mokslinėje ir gamybinėje veikloje, bendradarbiavo su daugeliu miškų institutų iš kitų respublikų. 1979 m. apgynė antrąją (habilitacinę) disertaciją tema „Lietuvos spygliuočių medynų entomokompleksai ir miško apsaugos priemonių sistemos principų parengimas“. Nuo 1980 m. pradėjo dirbti Vilniaus universitete, 1986 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Gelbėdamas nuo sunaikinimo, jis neatlygintinai vadovavo Kauno zoologijos sodui 1990-1991 m. Nuo 1980 iki 1991 m. buvo VU Gamtos fakulteto Zoologijos katedros vedėju. 1991-2009 m. jis dirbo Zoologijos, Hidrologijos ir klimatologijos bei Geografijos ir kraštotvarkos katedrose, kur skaitė miškų entomologijos, zoogeografijos, hidrobiologijos, ekologijos, biogeografijos, miškotvarkos dalykų paskaitas. Buvo miškų bestuburių zoologijos, geografų studentų Ekogeografinės praktikos biogeografinės dalies vadovas. Jam vadovaujant apginta daugiau nei 40 diplominių darbų.
Prof. V. Valenta yra 15 monografijų autorius ir bendraautorius, spaudoje paskelbė per 380 mokslinių straipsnių, pateikė 31 rekomendaciją ir pasiūlymą gamybai, yra dviejų išradimų bendraautorius.
Profesoriaus mokslinė ir pedagoginė veikla buvo deramai vertinama: 1990 m. ir 1996 m. jis buvo išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos nariu ekspertu, yra gavęs daug apdovanojimų, medalių, garbės raštų. Jis buvo aktyvus visuomenininkas – Gamtos apsaugos, Lietuvos entomologų draugijų narys, įvairių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
Greta plačios profesinės, mokslinės ir visuomeninės veiklos, profesorių prisimename kaip mielą ir artimą žmogų, kasdien kolegoms skleidusį gerą nuotaiką, optimizmą. Jau išleidę į pensiją, vis laukdavome jo apsilankymų Geografijos ir kraštotvarkos katedroje, kuriai profesorius paskyrė savo paskutiniuosius karjeros metus. Visi pasigesime jo šypsenos, kiekvienam dovanoto dėmesio, padrąsinančių palinkėjimų. Visada ilgėsimės mūsų brangaus kolegos!
Parengta pagal paties prof. V. Valentos gyvenimo aprašymą (Valenta V. J. (2011). Bibliografijos rodyklė 1955-2011.)