Aktualijos
Kviečiame kartu pažymėti Žemės dieną!
Š. m. kovo 20 d. (pirmadienį) 15.30 val. maloniai kviečiame
dalyvauti pažintinio leidinio „Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės“ pristatyme visuomenei.
Knygoje aprašyta Aukštumalos aukštapelkės formavimosi istorija, supažindinama su aukštapelkėms būdingu
gyvosios gamtos lobynu (buveinėmis, augalais ir gyvūnais), papasakota XIX a. pabaigos – XX a. pradžios greta pelkės
gyvenusių pelkininkų buitis. Knygos puslapiai padės Jums suprasti, kuo vertinga paslaptinga aukštapelkės ekosistema,
kaip lengvai galima ją sužaloti ir kaip sudėtinga gydyti žmogaus jau padarytas žaizdas.
Renginyje bus paminėta Pasaulinė Žemės diena, vyks dokumentinio filmo „Aukštumala atgyja“ premjera.
Renginys vyks Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos
Nacionaliniame lankytojų centre, Antakalnio g. 25, Vilnius.
Renginio programa:
15.30 Žemės dienos renginio pradžia.
15.40 „Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ – projektas, skirtas pelkės apsaugai.
15.45 Knygos „Aukštumala: praeitis, dabartis, svajonės“ pristatymas.
16:20 Dokumentinio filmo „Aukštumala atgyja“ premjera.
16.45 Diskusija.
Renginio organizatoriai
Lietuvos gamtos fondas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
„Užmirštasis Vilnius“ – LMA Vrublevskių bibliotekos projekto pristatymas
Šiandieną 16.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus pristatomas projektas "Užmirštasis Vilnius", projektui sukurtas įdomus senųjų Vilniaus planų palyginimo su šiandienine situacija žemėlapių portalas. Daugiau informacijos apie projekto "Užmirštasis Vilnius" pristatymą rasite oficialiame LMA Vrublevskių bibliotekos inernetiniame tinklapyje.
Kviečiame į paskaitą!
Paskaitą skaitys Montpellier Paul Valéry universiteto profesorius Marc DEDEIRE.
Paskaitos tema:
“Kaimiškos teritorijos ir žemės ūkis Europoje: saugomos geografinės kilmės produktai ir kokybiški maisto produktai“
Vasario 15 dieną (trečiadienį) 13:00 val.
prof. Č. Kudabos auditorijoje (309 k.)
Laukiame visų besidominčių!
Geomokslų instituto mokslininkai - parodoje „Miesto gamta. Pradedant Vilniumi“
Rengiant parodą dalyvavo ir VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.
Nacionalinėje dailės galerijoje iki kovo 19 d. veiks šiuolaikinį meną ir mokslą apjungianti paroda "Miesto gamta: pradedant Vilniumi". Vienoje erdvėje pristatomi 5 meniniai kūriniai ir 6 moksliniai tyrimai ragina tirti ir patirti miestą, išbandyti kito laikmečio, kitų fizikos dėsnių, kitų pojūčių, kitų gyvųjų organizmų „požiūrį“ ir išgyvenimo strategijas, palyginti ir pajusti ekosistemų ir sociosistemų paraleles ir sankirtas.
Ir moksle, ir mene stiprios asmenybės kūrybinius impulsus pasitelkia tam, kad praplėstų mūsų matymo lauką, parodytų įvairių perspektyvų buvimą, keltų svarbias problemas ir sužadintų atsaką. Šiuolaikinį meną veikia mokslo ir technologiniai tyrimai ir atradimai, o mokslai, be įprastinės – skaičių, diagramų, techninių aprašymų – kalbos turi pasitelkti meninius įrankius tam, kad savo žinią perduotų šiandieninei informacija perpildytai ir greitai vaizdais persisotinančiai visuomenei.
Vilniuje turime unikalią galimybę permąstyti miesto kraštovaizdžio raidą ekosisteminiu rakursu ir tai vyksta ne gamtos, fizinių mokslų akademiniame, o meniniame lauke.
Kas būna, kai menininkai ateina pas mokslininkus? Lietuvos ir užsienio meninkai atskleidžia, kaip Vilnius atrodo šikšnosparnio „ausimis“, kuo panaši skruzdėlių ir žmonių „miestų politika“, klausia, ar ateityje robotai bus lygiaverčiai miesto ekosistemos nariai, ar miesto bendruomenė netektis išgyvena taip pat kaip ir kūnas, netekęs galūnės, kaip jaustumėmės, jei nustotų galioti įprasti fizikos dėsniai?
Istorijos, paleoantropologijos, archeologijos, botanikos, meteorologijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai nagrinėja žmogaus vaidmenį Vilniaus miesto ekosistemoje: kaip kalvotoje, šaltiniuotoje vietovėje vystėsi gatvių tinklas XIII – XVI a.; kokios miestiečių traumos buvo būdingos XVI – XVII a., kokius higienos, sanitarijos iššūkius turėjo įveikti vilniečiai XIX a., kaip sovietmečio kultūrinį sluoksnį sąvartynuose įvertino augalija ir kokiais miestais Vilnius galėtų virsti iki 2067-ųjų pagal 4 klimato scenarijus.
Visi esame kviečiami apsilankyti viešose ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ paskaitose, kur per valandą mokslininkai padeda giliau susipažinti su parodoje apmąstomomis temomis.
Vasario 14 d. vykusioje paskaitoje "Nuo miestų ekologijos iki sociologijos: ekologinės problemos, augalai ir žmonės" biologė prof. Vida Motiekaitytė komentavo parodoje pristatomą savo mokslinę disertaciją "Urbofitocenozės: sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos" (Botanikos institutas, 2002). Augalų ir žmonių bendrijų panašumus profesorė atskleidė ne tik įdomiais moksliniais faktais apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Neringos sąvartynų augalų bendrijas, bet ir palygindama ruderalinių augalų bendrijų išgyvenimo strategiją su drąsiu asmeninės profesinės patirties keliu, kupinu įdomių įvairių sričių įtakų, poveikių, posūkių ir pokyčių.
Numatomų kitų paskaitų tvarkaraštis:
- Vasario 21 d. 17 val. Egidijus Rimkus: „Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis“.
- Kovo 2 d. 18 val. Stanislovas Sinkevičius: „Miesto vilionės: spąstai ar palaima laukinėms rūšims?”
- Kovo 9 d. 18 val. Justina Kozakaitė: „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“
Paskaitos nemokamos, be registracijos, po jų parodą "Miesto gamta: pradedant Vilniumi" galima aplankyti nemokamai.
Daugiau informacijos rasite oficialiame Nacionalinės dailės galerijos puslapyje ir paspaudę čia.
Lietuvos raida: kai nebėra kam emigruoti
Kairėje lekt. dr. Simonas Šabanovas (nuotrauka Romo Jurgaičio).
Nors buvo įprasta manyti, kad Lietuva turi penkis stiprius branduolius – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, taip nėra. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininko dr. Simono Šabanovo tyrimas atskleidė, jog Šiaulių ir Panevėžio branduoliai nyksta. Blogėjant demografiniams ir kitiems rodikliams jiems kyla grėsmė tapti periferinėmis savivaldybėmis.
Plačiau apie Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros lektoriaus atliktą tyrimą galite sužinoti Lietuvos žiniose.