Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui – suteiktas "Lietuvos metų gaminio" aukso medalis!

2016 m. gruodžio 16 d. apdovanoti geriausi Lietuvos metų gaminiai. „Lietuvos metų gaminys – tai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skelbiamas konkursas, kurio pagrindinis tikslas didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Lietuvos įmonių produktai ir paslaugos šiemet pelnė 81 aukso ir 11 sidabro medalių. Tarp nugalėtojų Lietuvos metų gaminio vardą ir aukso medalį Paslaugų grupėje pelnė UAB „Urbanistika“ pateiktas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, kurį didžiąja dalimi rengė geografijos ir kraštotvarkos katedros darbuotojų kolektyvas !

Lietuvos Respublikos nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas

Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano autoriai:

Užsakovas: LR Aplinkos ministerija
Pagrindinis rengėjas: UAB "Urbanistika"

Rengėjai iš Geografijos ir kraštotvarkos katedros:
Darbo grupės mokslinis vadovas Prof., habil., dr. Paulius Kavaliauskas
Darbo grupės nariai: Doc., dr. Ričardas Skorupskas; Prof., dr. Darijus Veteikis; Doc., dr, Marytė Dumbliauskienė; Doc., dr. Jonas Volungevičius

Sveikiname 

Geografijos ir kraštotvarkos katedros kolegas su nuostabiu jų darbo įvertinimu!

KVIEČIAME Į PASKAITAS apie kraštovaizdžio atmintį!

Paskaitas skaitys MENDELIO UNIVERSITETO (BRNO) Agromokslų fakulteto Taikomosios ir kraštovaizdžio ekologijos katedros vedėja dr. Milada Št'astná (anglų k.) :

"Landscape memory and its importance for the future of land use planning"
Spalio 26 dieną (trečiadienį) 10:00 val.
prof. Č. Kudabos auditorijoje (309 k.)

"Landscape change in mental image of its residents"
Spalio 27 dieną (ketvirtadienį) 9:00 val.
prof. V. Chomskio auditorijoje (313 k.)

Laukiame visų besidominčių!

Apie Lietuvos kaimo kraštovaizdžio kaitą per 50 metų – VU Gamtos fakultete vykusioje konferencijoje

2016 m. spalio 21 d. VU Gamtos fakultete įvyko mokslinė konferencija „Lietuvos kraštovaizdis permainų laikotarpiu: gamta, visuomenė, kultūra“. Daugiau kaip 70 Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos, Lietuvos edukologijos universitetų, Lietuvos gamtos tyrimų centro, Lietuvos socialinių tyrimų, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutų mokslininkų, studentų, Aplinkos ministerijos specialistų, projektuotojų-praktikų, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovų aptarė per paskutinį 50 metų vykusių didžiųjų kaimo kraštovaizdžio pertvarkymų eigą, mastą, visa tai lydėjusias mokslinių ir politinių idėjų sankirtas, tragedijas ir pasiekimus. VU GMF laiptinėje buvo atidaryta paroda „Šiandiena prasidėjo vakar: 50 metų nuo visuotinės melioracijos pradžios“, kurioje žiūrovai gali apžiūrėti fotografijas, vaizduojančias masinės melioracijos darbus ir netektis išgyvenančių žmonių veidus, vietas, patyrusias ir nepatyrusias visuotinę pertvarką.

Džiaugdamasis šiandienine skirtingų specialybių ir patirčių turinčių dalyvių diskusija, pradėdamas renginį VU GMF dekanas, prof. dr. O. Rukšėnas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien turime realesnę galimybę priimti sprendimus, įvertinti visas – ekonomines, ekologines ir socialines-kultūrines sąlygas, poreikius ir pasekmes, remtis istorinėmis pamokomis, įvairių sričių tyrimais, tarpdiscilininių sąsajų supratimu.
Tuo tarpu konferencijoje nagrinėtas laikotarpis –nuo septinto praeito amžiaus dešimtmečio, kai prasidėjo stipri daugiausiai ekonominiais kokybės kriterijais paremta Lietuvos kaimo ūkinė, socialinė pertvarka, kurios tikslas – sukurti pramoninį agrokraštovaizdį. Remiantis technikos pasiekimais ir ekonomine žemės gerinimo darbų svarba, sovietmečiu buvo įgyvendinama politinė valia – keisti tradicinę visuomeninę sanklodą, ardyti susiklosčiusį kaimo gyvenamųjų vietovių tinklą, naikinti tapatybę, organiškai besivysčiusią pasaulėžiūrą.
Tarp 1965 ir 1990 metų Lietuvoje nusausinta 2,5 mln, o visoje Sovietų Sąjungoje – apie 80 mln ha žemių. Dr. P. Aleknavičius, apibūdindamas agrarinio kraštovaizdžio pokyčius įtakojančius veiksnius akcentavo sąmoningą, Konstitucijoje įtvirtintą apsisprendimą didinti žemės ūkinę vertę. Didėjantys dirbamos žemės plotai davė ekonominį efektą, tačiau masiškas, hipertrofuotas ir priverstinis ekonominių tikslų įgyvendinimas sukėlė skaudžias ekologines, demografines, socialines ir net etines pasekmes.
Dr. F. Kavoliutė savo pranešime vaizdžiai atskleidė politinius sovietinės valdžios motyvus visus vienkiemių žmones sukelti į 3100 kolūkinių gyvenviečių. 1959 m. buvo 25 143 kaimo gyvenamosios vietovės, kurių sudėtyje buvo net 300 000 sodybų, o 1989 m. liko 21 549 kaimo gyvenamosios vietovės, iš kurių 2026 – be gyventojų, o 4597 – buvo likę gyventi tik po 1- 5 žmones. Kaimas tuštėjo ir nyko – dėl taikomų išmokų išsikeliantiems ir dėl įvairiapusės prievartos tų, kurie nesutiko išsikelti, atžvilgiu, dėl bendro industrializacijos nulemto masinio kėlimosi į miestus. Kartu nyko senieji vietovardžiai, pasaulėžiūra, kultūrinės tradicijos, savimonė.
Prof. dr. R. Pakalnis, J. Stasinas priminė tų laikų žemės gerinimo darbus lydėjusius politinius šūkius, beatodairišką socialistinį lenktyniavimą, kitokios minties reiškimo kainą. Dr. R. Bertašiūtė kalbėjo apie tai, kaip kaimiškąją tradiciją keičiantis miesto modernumas keitė lietuvio pasaulio suvokimą – nuo paveldėto, vietos dvasia paremto, iki mados lemiamo tapatumo, nuo atvirumo, bendruomeniškumo, susiliejimo su aplinka link uždarumo, individualumo, vartotojiško santykio su aplinka.
Masiniai sausinimo ir kultūrtechniniai darbai buvo labiausiai nepriimtini, žalojantys kalvotose žemėse. Prof. dr. R. Pakalnis pastebėjo, kaip susidariusi artima katastrofiškai ekologinė padėtis konsolidavo ir mokslininkus, ir pačią tautą. 1984 m. parengtoje LTSR kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje pirmąsyk konstatuota kritiškai sudėtinga šalies ekologinė būklė, iškelti pasiūlymai kurti saugomų teritorijų sistemą. 1988 m. birželio pradžioje įsteigtas Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis, o 1988 m. liepą – paskelbta 3 mokslinių institutų ir 15 vedančiųjų mokslo galvų bendradarbiavimo dėka parengta ,,Kalvotų žemių melioravimo metodika“, įtvirtinusi sisteminį požiūrį į žemės pertvarkymą ir pabaigusi beatodairiškų, vienpusių sprendimų priėmimo erą.
Šiame dokumente pirmąsyk buvo įvardinta net 13 neįsisavintinų, nemelioruotinų, natūraliai gamtinei kaitai paliekamų žemių kategorijų, akcentuojama tyrimų, analizės, kompleksinių priemonių taikymo svarba, nurodomi kraštotvarkiniai apribojimai ir reikalavimai. Svarbiausi šios metodikos teiginiai tapo pagrindu ir nepriklausomos Lietuvos teisės aktų nuostatoms.
Dr. P. Aleknavičius priminė, kad dėl gamtinių procesų poveikio brangiai kainuojančioms ir sudėtingai įrengtoms melioracinėms sistemoms kasmet apie 6 % gali mažėti tinkamos žemės ūkiui žemės plotai, todėl privalu saugoti ir atnaujinti šį valstybės mastu reikšmingą turtą. Žemės gerinimo darbai turi būti tęsiami, tačiau kaip?
Savo pranešime apie melioraciją ir šiuolaikinę aplinkosaugą Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius V. Bezaras kalbėjo apie dabartinius kraštotvarkos iššūkius. Apie būtinybę spręsti klausimą, ar atkurti ir palaikyti praeito šimtmečio aštuoniasdešimtųjų metų drenažo sistemas ar kurti modernesnes, lankstesnes, kokybiškai naujas. Apie etinį pasirinkimą – ištiesintus upelius laikyti „melioracijos grioviais“ ir taip atimti vardą apie 80 % ištiesintų vandentėkmių ar teisės aktuose laikytis „upės“ sąvokos ir taikyti didesnius aplikosauginius apribojimus... Apie metodologinius ginčus – želdiniai prie vandentėkmių pagerina ar pablogina vandens pratekamumą ir geresnę vandens kokybę... Apie globalius poreikius prisitaikyti prie klimato kaitos ir saugoti biologinę įvairovę, Europoje vykdomus labai brangius upių, pelkių regeneracijos projektus ir nacionalinius prioritetus – investuoti į darnų gamtinio karkaso teritorijų, vandens telkinių apsauginių juostų tvarkymą.
Išties žemių sausinimo veiksmų įtakai ir pastarojo dešimtmečio hidrologinio režimo atkuriamųjų darbų veiksmingumui nustatyti, gamtinių ekosistemų kaitai prognozuoti, kaimo gyvenviečių savasčiai ir pačių žmonių tapatumui išsaugoti ir puoselėti reikalingi išsamūs ir įvairių sričių moksliniai tyrimai, darnūs įvairių institucijų veiksmai. Apie juos kalbėjo R. Skorupskas, K. Mackevičius, dr. J. Kažys, dr. V. Karvelytė Balbierienė, dr. G. Ribokas, prof. dr. A. Bučienė, A. Davenis ir kiti.
Kaip taikliai pastebi dr. F. Kavoliutė – šiandiena prasidėjo vakar. Sprendimą, kur dėti kablelį tarp žodžių „sugyventi negalima pertvarkyti“ priima kiekviena karta, atskiri žmonės, vadovaudamiesi ir asmeninėmis vertybėmis, ir laikmečio situacija. Kaip sakė apie tradicinę apie lietuvių pasaulėžiūrą kalbėjęs dr. D. Razauskas „būtent išorinis, fizinis, kūniškas pasaulis padeda kalbėti apie vidinį“. Kokią krašto būklę ir kokį jo įvaizdinį paveldės ateities kartos priklauso nuo to, ką ir kaip mes veiksime šiandien.

2016 10 22 Organizatoriai

ŠIANDIENA PRASIDĖJO VAKAR: 50 metų nuo visuotinės melioracijos pradžios

Rytoj, spalio 21 d., maloniai kviečiame užsukti į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą pasigrožėti paroda - "ŠIANDIENA PRASIDĖJO VAKAR: 50 metų nuo visuotinės melioracijos pradžios" bei sudalyvauti konferencijoje, skirtoje agrarinio kraštovaizdžio didžiajai pertvarkai sovietmečiu prisiminti.

Renginio programą rasite čia.

Paroda atspindi tą metą ir žmones, kada didieji melioracijos darbai vyko ir kaip šiandien atrodo Lietuvos kaimo kraštovaizdis - patyręs ir nepatyręs visuotinės melioracijos. 

,,Praradimai per 50 metų tokie dideli ir ypatingi, kad šiandieną dar reikia tiriamųjų darbų, kad pajėgtume nuostolius įvertinti. Juk pirmą kartą totališkai paneigtas evoliucinis kultūrinio krašto­vaizdžio tęstinumas. /.../ Dabar akivaizdu, jog kultūrinio kraštovaizdžio ir jo tradicinės sanklodos naikinimas buvo tyčinis, iš esmės maskuojantis visai kitus, o būtent, politinius tikslus. Tikslų tiks­las – greičiau sukurti naują tarybinių žmonių bendriją. Bendriją be tautiškumo, užmiršusią viską iš savo istorinio kelio.”

Česlovas Kudaba, Lietuvių kultūros kongresas, 1991

Fotografija: Stasio Padalevičiaus, Ričardo Skorupsko, Filomenos Kavoliutės,
iš žurnalo „Žemėtvarka ir melioracija“ archyvo