Išvyka į Nemuno deltos regioną
(nuotr.R. Ivanauskaitės)
Dalinamės geografijos bakalauro trečio kurso studentų išvykos su doc dr. F. Kavoliute įspūdžiais:
Šį kartą mes, trečio geografijos bakalauro kurso studentai, kartu su docente Filomena Kavoliute, vykome į Nemuno deltos regioną praplėsti savo geografinio pažinimo horizontus. Kadangi programoje buvo numatyta aplankyti daugybę objektų (entuziastingų studentų pageidavimu, netikėtai lankomų vietų sąrašas dar pailgėjo), skubėjome kiek įmanydami. Pirmąją dieną pradėjome pasivaikščiojimu palei Nemuno vingį Vilkijoje, važiavome per Smalininkus, kur matėme mažiausiąją Šventąją, Ąžuolų alėją, pravažiavome ir Viešvilę. Palei Jūros upę, Vilkyškių kalvagūbrio pakraščiu pasiekėme Šereitlaukio dvarą, aplankėme dvasingųjų Bitėnų kapinaites, užsukome prie M. Jankaus muziejaus, pasigrožėjome vaizdu nuo Rambyno kalno. Aplankėme Panemunę, pasižiūrėjome į Karalienės Luizos tiltą, Tilžę (Sovietską), žygiavome palei Nemuną (Lietuvos ir Rusijos pasieniu), dairydamiesi į prasidedančią deltinę lygumą. Aplankėme Plaškių kaimelį ir jame išlikusią bažnyčią. Nakvynei pasirinkome Rusnės saloje esantį Pakalnės kaimelį, kuriame vaišinomės tradicine namine žuviene.
Antrąją dieną pražygiavome skandalingąjį „užtvindytosios Rusnės“ kelio ruožą (400 m), perėjome 1926 m. pastatytą Šležų prezidento K. Griniaus tiltą (estakadą), lankėmės Šilutėje. Bendru kurso kolegų sutarimu, didžiausią įspūdį palikusia vieta išrinkome Aukštumalos pelkę. Neliko nei vieno abejingo geografo šiam išlikusiam natūralios gamtos kampeliui. Ir išties, pažintinis takas čia įrengtas labai patogiai ir apgalvotai. Užsilipę į stebėjimo bokštelius grožėjomės ir džiaugėmės šios saugomos teritorijos unikaliu kraštovaizdžiu. Kiek kitokius geografiškus jausmus sukėlė aukštapelkės rytiniame gale įrengtas durpynas... Paskui pasivaikščiojome Minijos pakrante ir apžiūrėjome Mingės kaimą, pasibuvome Ventės rage. Pro Kintus važiavome į Drėverną, kur pietavome. Pačioje kelionės pabaigoje, didžiulį susižavėjimą sukėlė didingosios Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios architektūra bei išlikusi Genovefos vila.
Visos kelionės metu mus lydėjo lyg užsakytas saulėtas rudens oras ir nei akimirką neteko guostis posakiu, jog gamtininkams nėra prasto oro. Kelionės metu supratome, kaip svarbu geografui yra ne vien žinios, tačiau ir empirinis pažinimas. Džiugu, kad tokia pažintinė ekskursija po pasirinktą Lietuvos regioną tebevyksta kiekvienais metais!
Rasa Ivanauskaitė
Geografijos bakalauro studijų programos III kurso studentai (nuotr.R. Ivanauskaitės)
ŠNIPIŠKIŲ VYSTYMO GAIRĖS!
Geografijos ir kraštotvarkos magistro studijų II kurso studentai kartu su prof. dr. Dovile Krupickaite ir architektu M. Grinevičiumi (nuotr.J. Lavrinec)
Geografijos ir kraštotvarkos magistro studijų II kurso studentai kartu su prof. dr. Dovile Krupickaite ruošiasi prisidėti prie VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros doc. dr. Jekaterinos Lavrinec ir architekto Marko Grinevičiaus kuruojamo projekto, Vilniaus mieste esančio, Šnipiškių rajono, patrauklumo didinimo siekiant minėtam rajonui parengti detalųjį planą. J. Lavrinec supažindino studentus su Šnipiškių rajono istorija, vėliau studentai turėjo galimybę išbandyti savo pastabumą ir orientacinius sugebėjimus dalyvaudami „Urbingo“ žaidime.
Rajonas ypatingas savo istorija, vietos gyventojais bei architektūra, todėl būtinas kompleksinis vietos tyrimas, kurį atliks geografijos studentai. Tyrimo duomenų pagrindu jie pateiks siūlymus šios miesto dalies detaliojo plano rengimui.
Žaidimas "Urbingo" 
"Urbingo" rezultatų aptarimas su doc.dr. J. Lavrinec
Koja kojon su mokslo progresu!
Doc. dr. J. Volungevičius Lekt. dr. R. Skorupskas
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai lekt. dr. Ričardas Skorupskas ir doc. dr. Jonas Volungevičius ėmėsi naujo ir išties labai reikalingo metodo taikymo žemės ūkyje – minėti mokslininkai išmėgins bepiločio orlaivio galimybes fiksuojant dirvožemio ir augalų būklę.
TĘSIAMI KURŠIŲ NERIJOS TERITORIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO EKOGEOGRAFINIAI TYRIMAI
Geografijos bakalauro III kurso studentai ekogeografinės praktikos metu.
Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje šiuo metu vykdomi kraštovaizdžio ekogeografiniai tyrimai, kurie yra susiję su geografijos studentų mokomaja praktika. Šiuos tyrimus atlieka 27 Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų doc. dr. Jono Volungevičiaus ir lekt. dr. Lauryno Juknos. Ši praktika kurią organizuoja Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra turi gilias tradicijas, ji vykdoma jau beveik 60 metų. Praktikos tikslas paruošti specialistus gebančius suvokti ryšius tarp įvairių kraštovaizdžio komponentų, vertinti kraštovaizdžio raidą ir numatyti jo vystymo kryptis.