TĘSIAMI KURŠIŲ NERIJOS TERITORIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO EKOGEOGRAFINIAI TYRIMAI
Geografijos bakalauro III kurso studentai ekogeografinės praktikos metu.
Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje šiuo metu vykdomi kraštovaizdžio ekogeografiniai tyrimai, kurie yra susiję su geografijos studentų mokomaja praktika. Šiuos tyrimus atlieka 27 Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų doc. dr. Jono Volungevičiaus ir lekt. dr. Lauryno Juknos. Ši praktika kurią organizuoja Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra turi gilias tradicijas, ji vykdoma jau beveik 60 metų. Praktikos tikslas paruošti specialistus gebančius suvokti ryšius tarp įvairių kraštovaizdžio komponentų, vertinti kraštovaizdžio raidą ir numatyti jo vystymo kryptis.
Mokomosios – tiriamosios praktikos metu vertinami ir analizuojami tokie kraštovaizdžio komponentai kaip dirvožemis, augalija, reljefo formos ir jų kilmė. Turint šiuos mokslinius duomenis galima ne tik susipažinti su teritorijos vystymosi dėsningumais, tačiau ir numatyti tolimesnį, racionalų teritorijos naudojimą.
Mokamąją-tiriamąją praktiką Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje atlieka geografijos bakalauro studijų programos trečio kurso studentai, praktikos trukmė nuo 2016 birželio 17d. iki liepso 14 d. Geografijos bakalauro studentai yra suskirstyti į 7 darbo grupes, kurios tiria Kuršių nerijos teritorijas ruože nuo Pervalkos iki Nidos. Darbo grupę sudaro keturi studentai, iš kurių vienas yra atsakingas už dirvožemio analizę. Šios analizės metu nustatomas dirvožemio tipas. Pagal vertikalųjį jo profilį įvertinimas dirvožemio natūralumas, sukultūrinimas, nustatomas gruntinio vandens lygis. Kitas studentas tiria augaliją, kurios tyrimų metu, pagal būdingus augalus nustatomos tiriamos teritorijos augimvietės, taip pat fiksuojami reti ir vaistiniai augalai jose.Atliekant teritorijos paviršiaus (geomorfologinius) tyrimus nustatomas teritorijos amžius ir kilmė, būdingos reljefo formos. Visa tai lemia dirvožemio ir augalijos erdvinio pasiskirstymo ypatumus ir netolygumus. Ketvirtas darbo grupės narys yra kraštovaizdininkas, kurio darbas yra atlikti kompleksinius kraštovaizdžio tyrimus: įvertinti kraštovaizdžio natūralumą ir sukultūrinimą, miškų ir pievų ūkinę vertę. Svarbiausia jo užduotis susisteminti pirmų trijų kolegų gautus rezultatus, kurie reikalingi nustatant tiriamos teritorijos vystymosi galimybes.
Apskritalapė kriaušlapė
Tamsiažiedis skiautalūpis
Tiek praėjusių metų tyrimų, tiek ir pastarųjų dienų duomenimis išryškėjo dalykų, kurių vertė ir unikalumas Lietuvos kontekste mažai buvo akcentuojami. Tyrimų metu rasti unikalių, žmogaus ūkinės veiklos nepaveiktų dirvožemių, kurių niekur kitur Lietuvoje, išskyrus Kuršių neriją nėra. Patikslintos ir detalizuotos įvairų retųjų ir į raudonają knygą įrašytų augalų rūšių augimvietės.
Paprastasis geležingasis jauražemis
Praktikos vadovai kartu su jaunaisiais geografais yra dėkingi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros organizuojamą programą remiančioms ir mokslinę idėją palaikančioms Kuršių nerijos teritorijoje veikiančioms institucijoms. Šią iniciatyvą finansuoja Vilniaus universitetas kartu su Neringos savivaldybe. Šie tyrimai yra finansuojami Neringos savivaldybės aplinkos apsaugos programos (sutartį NR.V31-59, LSS-140000-350) ir Vilniaus universiteto specialiosios ekogeografinės praktikos lėšomis (įsakymas NR. PR-19). Studentų apgyvendinimu, jų maitinimu, vežimu į tyrimų vietas rūpinasi Neringos gimnazijos administracija ir Juodkrantės skyriaus darbuotojai. Organizatoriai taip pat yra dėkingi Kretingos miškų urėdijai ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui už leidimą šiuos tyrimus atlikti jų administruojamose teritorijose. Organizatoriai taip pat dėkingi Neringos pasienio užkardos darbuotojams už geranorišką studentų primėmimą ir atliktą apmokymą apie elgesį pasienio ruože.
Kraštovaizdžio ekogeografiniai tyrimai Kuršių nerijoje yra atliekami jau antrus metus. Pernai šie tyrimai buvo atlikti Juodkrantės – Pervalkos ruože. Ir nors ši praktika yra mokomojo pobūdžio, tačiau surinkti moksliniai duomenys leidžia visapusiškai pažinti iki tol taip detaliai mažai nagrinėtus Neringos kraštovaizdžio ypatumus. Šių tyrimų metu dar kartą akcentuojamas, išryškinamas Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir atskirų, jį sudarančių komponentų, unikalumas ir neįkainojama vertė.
Straipsnį parengė:
Valentina Tuskenytė
Doc. dr. Jonas Volungevičius
Nuotraukos:
J. Volungevičius