Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Trys lietuviai prie vieno arbūzo

Reikėtų pradėti nuo arbūzų, kuriuos Solilecko (Rusijos ir Kazachstano pasienis) stepėse sunokino itin karšta 2018 metų saulė. Orenburgo stepių draustinyje ragaujant arbūzus netikėtai teko susipažinti su šiuos vaisius auginančio ūkio savininku. Apyjaunis, kazachiško veido bruožų turintis vyras pasirodė esąs Stasys Noreika, geografas, dirbantis Rusijos mokslų akademijos Stepių institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu ir greta ūkinės veikos aktyviai besireiškiantis mokslinėje-tiriamojoje veikloje.

Stasys Noreika

Stasio tėvas kilęs iš Šilalės, tarybiniais metai tarnavęs sovietų armijoje, sėkmingai susiklosčius gyvenimui pasiliko gyventi tarnybos vietoje, o jo sūnus, iš išvaizdos visiškai nelietuviškas nešioja gražų lietuvišką vardą ir pavardę,
Tuos pačius arbūzus ragavo ir Jekaterinburge veikiančio Rusijos mokslų akademijos ekonomikos instituto, teritorijų planavimo ir gamybinių jėgų lokalizavimo skyriaus vadovas, tarybos sprendžiančios Arktikos įsavinimo kausimus mokslinis sekretorius geografijos mokslų daktaras Vladimir Litovskij.

Vladimir Litovskij

Nors su Lietuva etimologinių sąsajų turinti pavardė ir neįrodo jo lietuviškos kilmės, tačiau pats mokslininkas save kildina iš pirmųjų lietuvių bangos, kuri dar 16 a. Uralo priekalnėse įkūrė keletą gyvenviečių ir vėliau padėjo organizuoti Jermakui Sibiro įsavinimo ekspedicijas. Profesionalus ir gilus geografinis supratimas sudaro prielaidas gilintis į pavardės „litovskij“ geografinius ir istorinius aspektus, bei identifikuoti iki tol neaprašytus vietovardžius, turinčius etimologines sąsajas su Lietuva (pvz. up. Litovskaja – Turos dešinysis intakas Vakarų Sibiro žemumoje).
Kelios riekės saldaus stepių simbolio teko ir straipsnio autoriui iš Vilniaus universiteto, Geomokslų instituto, Geografijos ir kraštotvarkos katedros, kuris aukščiau paminėtais kolegomis rugsėjo 10 – 14 dienomis dalyvavo tradiciniame Rusijos mokslų akademijos Stepių instituto Orenburge organizuotame aštuntajame tarptautiniame forume „Šiaurės Azijos stepės“. Renginyje tiesiogiai dalyvavo per 150 įvairių gamtamokslinių sričių specialistų iš 11 šalių, įvairiais aspektais tiriančių stepių kraštovaizdį, atskirus jo komponentus, formuojančius šio unikalaus landšafto naudojimo ir apsaugos principus, taip pat besirūpinančių jo teritorine apsauga. Renginio metu buvo pristatyti du pranešimai, iš kurių vienas buvo susijęs su bepiločių sistemų panaudojimu tiriant atvirus kraštovaizdžius, o antrasis orientuotas į kraštovaizdžio optimizavimo metodologinių problemų sprendimo klausimus.

Ričirdas Skorupskas

Ir visgi VIII tarptautinis Šiaurės Euroazijos stepių forumas, vykęs Orenburge, nepaisant gausios ir dalykiniu požiūriu įdomios programos, tapo savotiška kryžkele trims iki tol nepažystamiems geografams, turintiems skirtingas sąsajas su Lietuva. Man asmeniškai tai buvo didelė ir neįkainojama dovana Lietuvos 100 proga.Informacija apie renginį Orenburgo savaitraštyje.

Oren burgo stepių draustinis - trapanų reintrodukcijos centras.

Dr. doc. R. Skorupskas pristatė Lietuvos kraštovaizdžio problemas tarptautinėje konferencijoje Voroneže

2018 m. gegužės 14-17 dienomis Vilniaus universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. R. Skorupskas ir ketvirto kurso studentas S. Jaruševičius (neakivaizdžiai) skaitė 2 pranešimus Voronežo valstybiniame universitete (Rusijos Federacinė Respublika) vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Šiandieninė kraštovaizdžio ekologinė būklė ir regionų gamtinės aplinkos optimizacijos problemos“ (Current landscape-ecological state and problems of optimization of the natural environment of the regions), kuri buvo dedikuota žymaus geografo, antropogeninės landšaftotyros pradininko Fiodoro Milkovo 100-iesiems gimimo metams.
Daugiau nei 200 dalyvių, tarp kurių – mokslininkai tyrėjai, gamtosauginių, ugdymo, projektavimo institucijų atstovai iš 7 šalių – diskutavo apie kraštovaizdžio tyrimų problemas, šiandieninę gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio ekologinę būklę, aptarė racionalios kraštovaizdžio organizacijos, optimizacijos, subalansuoto vystymosi klausimus. Iš viso apie 500 autorių pristatė per 400 pranešimų. doc.dr. R. Skorupskas perskaitė pranešimą „Optimalios kraštovaizdžio struktūros formavimas kaip pagrindinė teritorijų planavimo užduotis”, o kartu su Sauliumi Jaruševičiumi – „Pagrindiniai kraštovaizdžio akustinės struktūros tyrimų probleminiai aspektai Lietuvos teritorijos pavyzdžiu“.
Po oficialiosios pranešimų dalies susirinkusieji turėjo progą susipažinti su kai kuriomis Voronežo srities įžymybėmis, tarp kurių – 45-50 tūkst. m. amžiaus Kostenkų paleolito gyvenvietės liekanos, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu išskirtinės Dono upės pakrantės ir slėnio šlaitai su čia atsiveriančiais kreidos nuogulų sluoksniais Donskoje Belogorje vietovėje ir kt..
Mišriųjų miškų gamtinėje zonoje esančios Lietuvos kraštovaizdis gana ženkliai skiriasi nuo Ukrainos stepių.

Giliomis raguvomis suskaidyta stepė Kursko srityje.

Seniausios Europoje paleolito laikotarpio gyvenvietės  būsto liekanos  Kostenkuose (Voronežo sritis)

Kreidos darinių atodangos dešiniajame Dono krante (Voronežo sritis, Belogorje)

Po Voronežo konferencijos doc. dr. R. Skorupskas prisijungė prie Orienburgo Stepių instituto darbuotojų (direktorė geografijos m. k. A. Riabukha, Rusijos mokslų akademijos profesorius, geografijos m. k., daktaras S. Levykin, geografijos m. k. K. Mjachina) organizuoto praktinio seminaro „Stepių zonos kraštovaizdžio optimizacijos probleminiams klausimams išryškinti ir spręsti“, gyvai susipažino ir nagrinėjo išskirtinius ir tipiškus stepių bei miškastepių kraštovaizdžio pavyzdžius, apžiūrėjo storiausią Europos pušį Buzuluko šilo nacionaliniame parke ir kt.

Praktinio seminaro dalyviai Orenburgo stepių instituto stacionare (Buzuluko šilo nacionalinis arkas, Orienburgo sritis)

Džiaugdamasis užsimezgusiais ryšiais doc.dr. R. Skorupskas sakė, kad išvyka į Voronežo universitetą greičiausiai ne paskutinė – keli aspirantai domėjosi galimybėmis stažuotis VU.

„Erdvėlaivis žemė“ skraidina į karinių konfliktų sūkurius

Atsiliepdamas į VU geografijos absolventės Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos geografijos mokytojos Danguolės Tamošiūnienės kvietimą, rugsėjo 20 d. geografas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytojas Rolandas Tučas skaitė viešą paskaitą „Kariniai konfliktai: priežastys ir tipologija“. Šiame mokslo festivalio „Erdvėlaivis žemė“ renginyje dalyvavę įvairių Panevėžio miesto gimnazijų vyresnių klasių moksleiviai bei geografijos mokytojai galėjo atidžiau susipažinti su karinių konfliktų „anatomija“, panagrinėti šiuo metu ar netolimoje praeityje vykusius karus bei karinius konfliktus, o ypač - pilietinį karą Sirijoje.

EUGEO – kaip per vieną naktį geografija sudominti tūkstančius žmonių?

2018 m. balandžio 13 d. Lietuvos geografų draugijos delegacija, vadovaujama prezidentės Genovaitės Kynės dalyvavo EUGEO seminare „Didinant geografijos aktualumą šiuolaikinėje visuomenėje“ (angl. Making geography relevant in contemporary society), kuris vyko Lenkijos mokslų akademijos Geografijos institute Varšuvoje.
Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Airijos, Latvijos ir Lietuvos geografų draugijų atstovai išklausė Geografijos instituto direktoriaus prof. J. Bansky mokslinį pranešimą apie Europos agrarinių teritorijų kaitą, T. Napierala informaciją apie Vyšegrado šalių inicijuojamą projektą YouVGeo, dalijosi geografijos populiarumo didinimo visuomenėje patirtimi, aptarė tolimesnio bendradarbiavimo klausimus.

Daugiausiai dėmesio skirta balandžio 6 d. vykusiems „Geografijos nakties“ renginiams Europoje. Prieš 2 metus Zadare, Kroatijoje sumanyta akcija 2017 m. vyko jau ir Prancūzijoje, o šiemet apėmė 6 šalis (Kroatija, Parancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Portuglija).
Italijos geografų draugijos sekretorius Massimiliano Tabusi atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius 6 metus 20 % sumažėjo geografijos profesionalų paklausa, todėl ypač svarbu atskleisti, kad geografija gali nustebinti, teikti džiaugsmą ir yra nepaprastai reikalinga Italijos geografų sėkmės raktas – iniciatyvų tinklų plėtotė, akademinės ir populiariosios geografijos jungtys. Į kvietimą „būti viename žemėlapyje“ italai atsiliepė su dideliu entuziazmu. „Geografijos naktis“ pažymėta net 22 miestuose, kur vykusiuose 37 renginiuose apsilankė daugiau nei 10 000 žmonių, jos eigą fiksavo nacionalinio lygmens media.

Antoine Le Blanc (Nacionalinis Prancūzijos geografijos k-tetas) pasakojo apie 2018 m. 17-oje Prancūzijos miestų vykusius 20 balandžio 6 – osios renginių (vien Paryžiuje >1000 dalyvių). Smagiai vakarodami drauge prancūzai šį penktadienio vakarą džiaugėsi įvairiausiais geografijos aspektais ir tuo pačiu aiškinosi, kaip pasaulį gelbėjanti geografija gali suteikti tau darbą.
EUGEO prezidentas Zoltan Kovacs kalbėjo, kad Vengrijoje „Geografijos naktį“ 14-oje renginių 11 – oje vietovių iš viso šventė 819 dalyvių. Puiki idėja – drauge sutikti saulėlydį, juo pasigrožėti, fiksuoti įspūdžius balandžio 6 d. tarp 18.30 iki 20.30 val. ir pasidalyti savo fotografijomis – patiko 6 geografijos katedroms, 3 muziejams, mokykloms ir net bažnyčiai. Buvo organizuojami pasivaikščiojimai, paskaitos, sukurtas tinklalapis, FB grupė, nuotraukų konkursas. Tamas Egedy iš Vangrijos geografijos instituto, pabrėždamas kartų bendradarbiavimo svarbą, pristatė Vengrijoje vykstančius „Tyrėjų nakties“ (2000 – 3000 dalyvių), „Žemės grąžto“ renginius.
Tadeusz Slwek pristatė Čekijoje vykstančias iniciatyvas – „Geografijos savaitę“, kurioje pvz., 2017 m. 88 renginiuose (specializuotose paskaitose, seminaruose, konkursuose, patyriminiuose eksperimentuose, alumnų susitikimuose ir kt.) dalyvavo apie 3000 dalyvių.
Giacomo iš Turino universiteto Geografijos mokyklos (Italijos geografijos mokytojų asociacija) kalbėjo apie tai, kaip prie geografijos disciplinos populiarinimo prisideda mokytojai. Jis pristatė atviras visuomenei tradicinius kraštovaizdžio analizės ir modernias metodikas (žaidimus, diskusijas, minčių žemėlapių kūrimą ir kt.) jungiančios Jaunųjų geografų (būsimų mokytojų, studentų) veiklas; pademonstravo, ką geografai gali nuveikti keičiant bendruosius universitetų veiklos principus, mažinant akademinių įstaigų ekologinį pėdsaką.
Latvijos ir Lietuvos atstovai paantrino, kad mūsų šalyse taip pat vyksta bendrieji renginiai – Tyrėjų naktis, atvirų durų dienos universitetuose; abiejų šalių draugijos daugiau nei 30 metų organizuoja moksleiviams skirtus Jaunųjų geografų mokyklų renginius, konkursus, Lietuvoje treti metai vyksta Geografijos savaitės renginiai ir kt..

Europos geografinių asociacijų atstovai sutarė, kad reikalingas tolesnis geografijos kaip disciplinos ir specialybės propagavimas, geografijos paslaugų visuomenei patrauklus parodymas, didesnis Geografijos švietimo chartijos aktualinimas ir rėmimasis ja, kvietimų dirbti reikalavimų keitimas.
Nuspręsta, kad artimiausias EUGEO atstovų seminaras vyks 2019 m. gegužės 15-18 d. Airijoje Galway kartu su 51-uoju Airijos geografų kongresu, skirtu Europos ateities ir kraštovaizdžio vizijų svarstymui „Re-imagine Europe‘s future and landscapes“. Lietuvos geografų draugija įsipareigojo surengti EUGEO seminarą 2020 m.

Iš kairės: Sakalas Gorodeckis, Genovaitė Kynė, Dovilė Krupickaitė ir Giedrė Godienė

EUGEO – Europos geografinių draugijų asociacija, vienijanti 21 šalį. Ši organizacija atstovauja savo narius Europos lygmeniu, stiprina, koordinuoja, inicijuoja bendrą narių veiklą, tobulinant ir propaguojant geografijos discipliną, Europos geografijos mokslinius tyrimus, švietimą, profesinę geografijos praktiką.

Lietuvos geografų draugijos informacija