2020 m. kovo 18 d. – iškilmingas UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas ir prof. dr. Yonca Erkan paskaita
UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas 2020-aisiais siejamas su svarbiomis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, 2020 m. Kuršių nerija minės 20 metų, Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą sukaktį.
Šiais metais vyks nemaža nacionalinių ir tarptautinių renginių, bus leidžiami leidiniai, vyks paskaitos, ekskursijos, parodos, bus rengiamos mokykloms aktualios programos, kuriomis bus pabrėžiama pasaulio paveldo vietovių reikšmė valstybei, suteikiama daugiau žinių, kuo šios vietovės yra išskirtinės pasaulyje ir kaip turėtų būti saugomos ir tvarkomos. Tai raginimas iš naujo įvertinti turimą unikalų, pasaulinio masto Lietuvos kultūros paveldą, pažinti išskirtinio kultūros paveldo Lietuvoje istorija, išplėsti jos prieinamumo ir įtraukaus dalyvavimo visuomenei galimybes.
Šių Metų programą galite rasti čia.
Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų pristatymo renginys vyks 2020 m. kovo 18 d. 15 val. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Daugiau apie renginį skaitykite čia.
Prieš oficialų renginį kovo 18 d. 13.30–14.30 val. Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija organizuoja prof. dr. Yonca Erkan viešą paskaitą „Ko reikėtų tikėtis iš valdymo plano?“. Paskaita vyks M. Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, 305, III a. (anglų k.). Įėjimas laisvas. Daugiau apie paskaitą skaitykite čia.
Paskaitoje bus kalbama apie UNESCO pasaulio paveldo vertybių valdymo plano svarbą ir poreikį, susijusias strategijas, metodus ir efektyvius įgyvendinimo būdus. Bus aptarti pavieniai atvejai ir išryškinti bendri iššūkiai, susiję su kūrybingo, socialiai įtraukaus miesto ir gyvojo paveldo jame išsaugojimu. Paskaita orientuota į UNESCO istorinio urbanistinio kraštovaizdžio metodo pristatymą, kuriuo remiantis naudojamas integruotas paveldo valdymo mechanizmas, siekiant plačiau suvokti urbanistines vertybes ir pereiti nuo apčiuopiamų architektūros paminklų link platesnių – socialinių, kultūrinių ir ekonominių miesto procesų svarbos; bus kalbama apie bendruomenių vaidmenį rengiant paveldo nominaciją, veiksmingą vertybių valdymą ir stebėseną.
Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos, išskirtinę visuotinę vertę turinčios 1121 kultūros ir gamtos paveldo vertybė 167 valstybių narių teritorijose (2019-07-31 duomenimis). Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių, kurios liudija išskirtinę žmonijos kultūrinę ir istorinę patirtį, raidą, yra nacionalinės tapatybės dalis.
© UNESCO nacionalinio sekretoriato, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos geografų draugijos informacija