Dr. I. Misiūnė apie ekosistemų paslaugas LRT „Labame ryte“
Geografė VU Geomokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Misiūnė sveikinasi per LRT „Labą rytą“ kalbėdama apie miestų žaliąsias erdves ir visą žaliąją infrastruktūrą (ŽI) bei jų teikiamas ekosistemų paslaugas.
Lyginant su kitais Europos šalių miestais, Vilnius turi gerai išplėtotą žaliąją infrastruktūrą – dirbtinėmis dangomis nepadengta > 60 % miesto teritorijos. Panašų gyventojų skaičių ir kiek mažesnį plotą turinčiame Roterdame tokių teritorijų yra vos 15 %. Visgi, mažesnėje nei Vilnius plotu ir gyventojų skaičiumi Bratislavoje ŽI užima beveik 70 %. Didžiųjų Europos miestų – Londono, Paryžiaus, Milano ŽI – apie 20-30 %. Urbanizacijos mastas dažniausiai atvirkščiai proporcingas žalių plotų kiekiui.
Dr. I. Misiūnės atliktas podoktorantūros tyrimas (Finansuojanti institucija – LMT, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0108) parodė, kad daugiau kaip pusė vilniečių mano, jog mieste pakanka žaliųjų erdvių, o dar didesnė dalis (60 %) sutinka, kad žaliųjų erdvių pakanka prie jų namų. Labiausiai miestiečių suprantama ir vertinama žaliųjų erdvių nauda yra oro valymas, streso mažinimas, sportas, estetiniai potyriai.
Grupė mokslininkų iš JAV ir N. Zelandijos (Dunn et al., 2006) aprašė „laukinio balandžio paradoksą“ – tai rūšis, kurią atpažįsta kone visų pasaulio miestų gyventojai. Mokslininkai teigia, kad didžiausi aplinkosaugos aktyvistai yra tie, kurie yra turėję tiesioginių patirčių gamtoje. Kadangi daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų yra miestiečiai, jų ir gamtinės patirtys įgyjamos tik urbanizuotose teritorijose.
17 % vilniečių teigia, kad žaliosiose erdvėse lankosi kasdien, o 38 % bent keletą kartų per savaitę. Taigi, 55 % lankosi labai dažnai, tai yra – dažniau nei kitose Vakarų šalyse (Europa, JAV, Australija) kai kuriose Azijos šalyse (pvz., Kinijoje, Malaizijoje). Pvz., Zalcburge, Roterdame ar Berlyne bent kelis kartus per savaitę ten lankosi atitinkamai tik 7, 12 ir 21 % gyventojų. Panašūs miestiečių įpročiai (labai dažnai lankosi virš 50 %) – Bukarešte, kuris turi tris kartus mažesnę nei Vilniuje ŽI dalį mieste.
Tyrimas statistiškai įrodo, jog kuo dažniau lankomės žaliose erdvėse (t. y. beveik kasdien), tuo labiau vertiname visas gamtos teikiamas naudas: dažniausiai besilankantys miesto žaliosiose erdvėse visas pateiktas ekosistemų paslaugas vertino gerokai aukščiau nei retai arba niekada nesilankantys. Tai leidžia tikėtis, kad šios pozityvios nuostatos prisidės prie to, kad šie žmonės dės daugiau pastangų gamtinei aplinkai saugoti ir tvarkyti. Todėl itin svarbu tinkamai tvarkyti ar naujai įrengti įvairias žaliąsias miesto erdves, kurios atlieptų skirtingus žmonių poreikius.
Plačiau:
Misiune, I., Julian, J.P., Veteikis, D. (2020, upcoming) Push and pull factors for use of urban green spaces and priorities for their ecosystem services. Urban Forestry & Urban Greening.
Misiune, I., Veteikis, D. (2019) Mapping and assessment of urban ecosystem services: capacity in Vilnius city. Annales Geographicae, 52, 23-38.