Kraštovaizdžio paleorekonstrukcijos Kernavėje ir Senuosiuose Trakuose
Dirvožemio ir kraštovaizdžio geografai drauge su archeologais tiria Kernavės ir Trakų piliavietes ir piliakalnius. Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytojų – doc. dr. Reginos Prapiestienės ir doc. dr. Jono Volungevičiaus – įvaldyti dirvožemio tyrimų metodai prisideda prie vertingiausių mūsų valstybingumui teritorijų kraštovaizdžio paleorekonstrukcijų ir padeda išaiškinant, kokio masto paviršiaus pertvarkymo darbai buvo atlikti Gediminaičių dinastijos valdomoje Lietuvoje. Drauge su VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedra (vad. prof. dr. Albinui Kuncevičiui) 2017-2019 m. vykdyto LMT projekto „Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse“ (S-MIP-17-36) dėka buvo gauta įdomių naujų žinių apie Kernavės, Senųjų ir Naujųjų Trakų teritorijų XIII-XIV a. gamtinės aplinkos bruožus, dirvožemio ir kraštovaizdžio raidą. Jie 2018-2019 metais paskelbti tarptautiniuose mokslo žurnaluose Acta Archaeologica, Žemdirbystė-Agriculture, taip pat Vilniaus universiteto žurnale Archaeologia Lithuana.
Tarpdisciplininio tyrimo metu nustatyta, kad Kernavės piliakalniai suformuoti Neries upės slėnio atragius atskyrus nuo pagrindinio šlaito iškasant gilius griovius. Senųjų Trakų mūrinė pilis pastatyta išnaudojant natūralaus reljefo pranašumus, pagilinant greta esančias raguvas, jas paverčiant apsauginiais grioviais. Naujųjų Trakų pusiasalio mūrinė pilis pastatyta giliai į ežerą įsiterpiančiame pusiasalyje su piliakalniu. Iki šiol manyta, kad šis piliakalnis – dirbtinės kilmės, tačiau tyrimais (perkasomis ir giluminiais gręžiniais) įrodyta, kad tai ledyno suformuota kalva, kurios šlaitai ir viršutinė aikštelė performuoti šiuos paviršius pritaikant piliakalnio funkcijoms.
Sužinokite daugiau: