Trys lietuviai prie vieno arbūzo
Reikėtų pradėti nuo arbūzų, kuriuos Solilecko (Rusijos ir Kazachstano pasienis) stepėse sunokino itin karšta 2018 metų saulė. Orenburgo stepių draustinyje ragaujant arbūzus netikėtai teko susipažinti su šiuos vaisius auginančio ūkio savininku. Apyjaunis, kazachiško veido bruožų turintis vyras pasirodė esąs Stasys Noreika, geografas, dirbantis Rusijos mokslų akademijos Stepių institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu ir greta ūkinės veikos aktyviai besireiškiantis mokslinėje-tiriamojoje veikloje.
Stasys Noreika
Stasio tėvas kilęs iš Šilalės, tarybiniais metai tarnavęs sovietų armijoje, sėkmingai susiklosčius gyvenimui pasiliko gyventi tarnybos vietoje, o jo sūnus, iš išvaizdos visiškai nelietuviškas nešioja gražų lietuvišką vardą ir pavardę,
Tuos pačius arbūzus ragavo ir Jekaterinburge veikiančio Rusijos mokslų akademijos ekonomikos instituto, teritorijų planavimo ir gamybinių jėgų lokalizavimo skyriaus vadovas, tarybos sprendžiančios Arktikos įsavinimo kausimus mokslinis sekretorius geografijos mokslų daktaras Vladimir Litovskij.
Vladimir Litovskij
Nors su Lietuva etimologinių sąsajų turinti pavardė ir neįrodo jo lietuviškos kilmės, tačiau pats mokslininkas save kildina iš pirmųjų lietuvių bangos, kuri dar 16 a. Uralo priekalnėse įkūrė keletą gyvenviečių ir vėliau padėjo organizuoti Jermakui Sibiro įsavinimo ekspedicijas. Profesionalus ir gilus geografinis supratimas sudaro prielaidas gilintis į pavardės „litovskij“ geografinius ir istorinius aspektus, bei identifikuoti iki tol neaprašytus vietovardžius, turinčius etimologines sąsajas su Lietuva (pvz. up. Litovskaja – Turos dešinysis intakas Vakarų Sibiro žemumoje).
Kelios riekės saldaus stepių simbolio teko ir straipsnio autoriui iš Vilniaus universiteto, Geomokslų instituto, Geografijos ir kraštotvarkos katedros, kuris aukščiau paminėtais kolegomis rugsėjo 10 – 14 dienomis dalyvavo tradiciniame Rusijos mokslų akademijos Stepių instituto Orenburge organizuotame aštuntajame tarptautiniame forume „Šiaurės Azijos stepės“. Renginyje tiesiogiai dalyvavo per 150 įvairių gamtamokslinių sričių specialistų iš 11 šalių, įvairiais aspektais tiriančių stepių kraštovaizdį, atskirus jo komponentus, formuojančius šio unikalaus landšafto naudojimo ir apsaugos principus, taip pat besirūpinančių jo teritorine apsauga. Renginio metu buvo pristatyti du pranešimai, iš kurių vienas buvo susijęs su bepiločių sistemų panaudojimu tiriant atvirus kraštovaizdžius, o antrasis orientuotas į kraštovaizdžio optimizavimo metodologinių problemų sprendimo klausimus.
Ričirdas Skorupskas
Ir visgi VIII tarptautinis Šiaurės Euroazijos stepių forumas, vykęs Orenburge, nepaisant gausios ir dalykiniu požiūriu įdomios programos, tapo savotiška kryžkele trims iki tol nepažystamiems geografams, turintiems skirtingas sąsajas su Lietuva. Man asmeniškai tai buvo didelė ir neįkainojama dovana Lietuvos 100 proga.Informacija apie renginį Orenburgo savaitraštyje.
Oren burgo stepių draustinis - trapanų reintrodukcijos centras.