Geografijos ir kraštotvarkos katedra

Vaclovas Chomskis gimė 1909 m. lapkričio 14 dieną Rietave. Jis augo gausioje aštuonių asmenų šeimoje. V. Chomskio tėvas buvo Oginskio orkestro muzikantas, o motina išsiskyrė geru išsilavinimu – mokėjo keletą kalbų. Rietave baigęs keturias gimnazijos klases, Vaclovas Chomskis įstojo į Kauno technikos mokyklą, bet netrukus iš ten perėjo į mokytojų profsąjungos vakarinę gimnaziją, nes reikėjo užsidirbti pragyvenimui. Aukščiausiais balais baigęs gimnaziją, 1929 m. V. Chomskis įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos skyrių, tačiau pasirinkta specialybė V. Chomskį nuvylė. Todėl Vaclovas Chomskis 1936 m. baigė universitetines studijas, įgydamas matematiko ir fiziko specialybes. Tais pačiais metais V. Chomskis pradėjo mokytojauti Kauno suaugusiųjų gimnazijoje, kurioje pats mokėsi. Vėliau porą metų Rokiškio gimnazijoje dėstė matematiką, fiziką ir fizinę geografiją. Mokytojaudamas gimnazijoje V. Chomskis savo iniciatyva dirbo mokslinį darbą, specializavosi matematinėje kartografijoje. 1940 m. reorganizavus Universitetą iš Kauno į Vilnių, buvo perkeltas Matematikos – gamtos fakultetas. Tais pačiais metais V. Chomskis buvo kviečiamas dirbti į Fizikos katedrą ir tuo pat metu jam buvo pasiūlyta asistento vieta Geografijos katedroje. V. Chomskis pasirinko geografiją. 1944 m. V. Chomskis energingai įsijungė į Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto kūrimą. 1945 m. jis buvo išrinktas naujai organizuojamos Kartografijos katedros vedėju, o 1952 m. tapo jungtinės Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vedėju. Šiose pareigose dirbo iki 1968 metų. 1946 m. V. Chomskis pradėjo eiti Gamtos fakulteto dekano pareigas ir dirbo juo net 18 metų. V. Chomskis buvo ne tik geras administratorius, bet ir puikus pedagogas, mokslininkas bei visuomenininkas. Pradėjęs specializuotis kartografijoje, V. Chomskis pirmiausia susirūpino kartografinio išsilavinimo lygio kėlimu mokyklose. Jis stengėsi aprūpinti mokyklas įvairiais geografiniais žemėlapiais, versdamas juos iš rusų kalbos, tvarkė geografinių pavadinimų transkripciją ir kt. 1948 m. V. Chomskis apgynė kandidato disertaciją „1613 metų Lietuvos žemėlapio analizinis vertinimas su kartografinio vaizdo vystymusi“. Šioje disertacijoje 1948 m., kai kalbėti apie tautiškumą buvo rizikinga ir nesaugu, visu grožiu suspindi Lietuvos renesanso kartografijos paminklas, įrodoma jo pasaulietinė reikšmė. Nors V. Chomskis kartografijoje buvo lyg ir savamokslis, bet per visus universitete darbo metus jis dėstė pagrindinius ir specializuotus kartografijos ir geodezijos kursus. Profesorius V. Chomskis buvo kiekybinio gamtos reiškinių pažinimo ir duomenų vaizdavimo šalininkas, iškėlė Lietuvos teminio kartografavimo smulkiu masteliu svarbą. Dėl jo asmeninės iniciatyvos, didelių pastangų, mokslinės patirties ir išmonės Lietuvoje pirmą kartą buvo sudarytas ir išleistas kompleksinis geografinis atlasas. Subūrus daugybės Lietuvos mokslinių organizacijų pajėgas, V. Chomskiui teko joms vadovauti, be to, vadovauti jaunam, patirties stokojusiam Kartografijos laboratorijos kolektyvui. Prof. Vaclovas Chomskis kartografijos klausimais paskelbė 15 straipsnių, didelį patyrimą kartografijos srityje apibendrino stambioje originalioje monografijoje „Kartografija“. Profesorius V. Chomskis buvo plačių pažiūrų gamtininkas. Kita, labai mėgstama jo tyrimų sritis, buvo limnologija (ežerotyra), kuriai paskyrė beveik 30 savo gyvenimo metų. Pirmieji profesoriaus darbai limnologijos srityje – „Ežerų morfometrijos klausimu“ (1956 m.), „Kai kurie rinų ir rininių ežerų morfometriniai bruožai“ (1957 m.) – buvo susiję su dideliu įdirbiu kartografijos moksle. Prof. V. Chomskio ežerų tyrimų rezultatas – 1967 m. apginta geografijos mokslų daktaro disertacija „Ežerų dubens forma ir kai kurie vandens masių statikos, dinamikos ir termikos klausimai“. Šios disertacijos pagrindu 1969 m. buvo išleista monografija „Mažųjų ežerų dinamika ir termika“. Savo darbuose profesorius naujai pažvelgė į mažų ežerų specifiką. Jis atmetė iki tol limnologijoje inertiškai taikytus okeanologijos metodus. Vietoj geometrinės ežerų klasifikacijos įvesta terminė ežerų klasifikacija, realiau atspindinti tikrąją padėtį. Profesorius Vaclovas Chomskis ryžosi atsakyti į labai sudėtingus hidrostatikos ir hidrodinamikos klausimus. Jis ėmėsi tirti kaip nuo ežero dubens formos priklauso vandens masių stabilumas.